Ženklai įvaizdiniai simboliai

... Nebuvo Nieko arba buvo Viskas.

Tuðtuma arba visuotinybë. Aukð-

èiausiojo sprendimas tame padëjo

taðkà. Tai buvo tvërimo pradþia, vi-

satos aðis, pirminis grûdas, Visko vi-

durys. Taðkas plëtësi  daigas skëlë

grûdà, prasidëjo Didysis sprogimas,

visatos radimasis. Tuðtumoje atsira-

do ratas  pirmojo kûrinio simbolis,

tvërinijos, Visatos pradþios þymë. Ðià

sukurtàjà visumà  grûdà, kiauðiná 

dalijo statmena (vertikali) linija 

t.y. dvasinis, vyriðkasis pradmuo ir

gulsèia (horizontali) linija  t. y. me-

dþiaginis (materialus, þemiðkas),

moteriðkasis pradmuo. Sutvërëjas

visa tai (Visatà), pirmapradá kryþiø

ásuko, ákvëpë gyvybæ, kuri yra vir-

pesys, sukimasis, bangavimas, plëti-

masis, traukimasis. Besisukanèiam

kryþiui judesys uþlauþë galus: ju-

danti, gyva kryþma  t. y. svastika

vël braiþë ratà, jungdama jau ávairiais

kampais padalintà Visatà...

ÞENKLAI.

ÁVAIZDINIAI.

SIMBOLIAI

Kauno tautinës kultûros centras

Rasa Ambraziejienë

Ði knyga  tai pastanga dar kartà paþvelgti á simbolius, jø prasmæ, kilmæ

bei tarpusavio sàsajas, aprëpti juos kaip visumà. Tyrinëjant remiamasi lietuviø

tautinës kultûros áþvalgomis, vis dëlto bandant ávaizdiniø nesusieti su kurios

nors vienos kultûros ar religijos átaka, tuo parodant simboliø visuotinumà

visose senosiose kultûrose. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai

pavidalai  taðkas, ratas, tiesë, kryþius, svastika, trikampis, kvadratas, bet ir

spalvø bei stichijø  ugnies, oro, þemës ir vandens  simbolika.

ISBN 9955-9316-2-0

UDK 003.6

Am42

Iðleido: Kauno Tautinës kultûros centras

Redagavo ir maketavo: Rasa Ambraziejienë

II-asis redaguotas leidimas

Vaizduotë nëra sugebëjimas kurti tikrovës vaizdus; ji yra gebëji-

mas kurti tikrovæ perauganèius, jà dainuojanèius vaizdus. /.../

Vaizduotë iðranda kaþkà daugiau negu þodþiai ir dramos, ji iðran-

da naujà gyvenimà ir naujà dvasià; ji atveria viskà naujai reginèias

akis. Ji matys tik turëdama vizijø. O jø turës, jei jos auklëjimas

prasidës ne patirtimis, o svajonëmis, jei patirtys ateis tik kaip jos

svajoniø árodymai.

(G. Bachelardas)

Pirmà ir paskutinæ filosofijà, kuria nesugriaunamai tikiu, að

patyriau vaikø kambaryje. Daugiausia iðmokau ið auklës, tai yra

teisëtos, þvaigþdþiø paskirtos tradicijø ir demokratijos þynës. La

biausiai tikëjau tada, labiausiai tikiu ir dabar tuo, kas vadinama

pasakomis. Jos, mano manymu, yra absoliuèiai teisingos. Tai ne

fantazijos: palyginti su jomis, ir religija, ir racionalizmas yra nenor-

malûs: tiesa, religija

 nenormaliai teisinga, o racionalizmas ` nenor-

maliai klaidingas. Pasakø ðalis

 ne kas kita, kaip saulëta sveiko

proto buveinë. /.../ Að þinojau apie stebuklingà pupos stiebà, kai

dar nebuvau ragavæs pupø; buvau visai tikras, kad mënulyje gyve-

na þmogus, dar nebûdamas visai ásitikinæs, kad yra mënulis. /.../

Senos auklës pasakoja vaikams ne apie þolæ, bet apie fëjas, ðo-

kanèias ant þolës...

(G. K. Chestertonas)

Tikrai pasakius, að negalvoju. Að ne galvojantis þmogus. Su

galva toli nenueisi. Að tik sëdþiu taip ir klausaus, kas ateina ið erd-

viø gilumos, bandydamas atspëti, kas yra tikrai svarbu. Ir lyg girdþiu,

kad tikrumoje niekas nëra svarbu, kad viskas praeina, kad viskas

yra lygiai svarbu, ir kad mes visi esam tik laðeliai pasaulio ir gyven-

imo vandenyne

 tik aðara ant Fatimos veido  ir kad visos mûsø

galvos ir idëjos ir sistemos yra tik niekas, tik niekas. Niekas, palygi-

nant su ðirdimi, ðvelniu geru þodþiu, ðvelniu palietimu, pabuèia-

vimu, þmogaus su þmogumi susitikimu, atviru þodþiø pasikeitimu,

padràsinimu, draugyste.

(J. Mekas)

Knygoje pateiktos mintys pirmàkart

nusëdo popieriuje 19911992 m. Tuomet

raðiau tik sau ir, maniau, kad

pakankamai blaiviai suvokiu kai kuriø

savo vaizduotës padarø neárodomumà bei

nemoksliðkumà. Man to ir nereikëjo.

Ðiandien, paakinta aukðèiau pateiktø

autoriø minèiø ir todël pernelyg

nebesijaudindama dël daþnai keistokø ið

vizijø iðplaukusiø vaizduotës dariniø,

paleidþiu ðá raðiná vieðumon.

Uþ paskatinimus ir pagalbà dëkoju vyrui,

draugams ir bendradarbiams.

TURINYS

Áþanga .................................................................................... 6

I skyrius

PAVIDALAI PLOKÐTUMOJE IR ERDVËJE .................. 10

Ratas .............................................................................. 14

Kryþius ........................................................................... 23

Medis ............................................................................. 34

Svastika .......................................................................... 46

Trikampis ....................................................................... 55

Ketvirtainis .................................................................... 68

Pabaiga, kuri susisuka þiedu ir ásikanda pradþios taðkà .. 84

II skyrius

SPALVOS ............................................................................. 86

Juoda ............................................................................. 86

Raudona ........................................................................ 87

Mëlyna ........................................................................... 87

Þalia ............................................................................... 88

Geltona .......................................................................... 88

Balta ............................................................................... 92

III skyrius

PAMATINËS VISATOS GALIOS ..................................... 94

Ugnis .............................................................................. 95

Oras ............................................................................... 98

Þemë ............................................................................ 100

Vanduo .......................................................................... 103

Pabaiga, kurioje ieðkome virðsprendinio ........................ 109

Literatûra ............................................................................. 111

SIMBOLIØ LENTELË ....................................................... 113

ÁÞANGA

Mintis ar dvasia gali apsireikðti, ásiþeminti ávairiai: þodþiais ir

kalba, spalvomis, giesme, apeigomis.

Dievas yra gryna Esa. Jis neturi jokios skvarmos*. Taèiau Vi-

sata ` tai þenklas, kaþkurios sklendenanèios Jo minties ` dva-

sios iðraiðka, medþiaginis pavidalas.

Visø tautø tautosaka paremta simboliais, ávaizdiniais**. Pasa-

koje þaltys ` ne roplys, o iðmintis, gyvybinë jëga, dvasia ar net

dievybë; ragas

 ne galvijo kûno dalis, o jëga, galia, stiprybë; tëve-

lio dvarelis dainoje

 ne tik ûkis, o gal net pasaulio vidurys ar

pasakojimo apie Visatos kûrimà simbolis. Mûsø senosios dainos

ir pasakos

 ne senoliø lakios vaizduotës vaisius, o meniniu, gar-

siniu, vaizdiniu bûdu perduodamas mokymas, þinia apie praeitá,

dabartá ir net ateitá, apie Pasaulio sutvërimà ir Tvërëjo ásakymus

mums, apie Visatos tvarkà ir blogio áveikimo galimybes.

Simboliø vartojimas

 tai bûdas nukreipti þmogaus pasàmonës

galias reikiama linkme. Ávaizdinio suvokimo reikðmë mûsø gyve-

nime dar per menkai suvokiama. Simbolio nepaaiðkinsi protu, jo

prasmëms atskleisti nepakanka logikos, jis iðsiverþia uþ mokslo,

uþ materialaus dësnio ribø. Tai greièiau poezijos, muzikos, pasa-

kos, dailës ar vaizduotës sritis.

* Skvarma  tai forma, pavidalas, prietaisas norimo pavidalo daiktui

padaryti, modelis, pavyzdys, pagal kurá kas dirbama. Tas paèias reikðmes

turi ir senþodþiai kvarma, skvarmas, kvarmas. Skvarmingas  kuris tam

tikros formos; skvarmuoti  dëti á formà, formuoti [2].

** Lygiagreèiai vartosime simbolio ir ávaizdinio pavadinimus. I-àjá  nes

áprastas, II-àjá  nes lietuviðkas. Simbolis  ávaizdinys visad talpina daug

prasmiø, ne vienà reikðmiø sluoksná; jame visad slypi neatskleistø su-

vokimø gelmë. Todël tarti, kad pvz. ratas simbolizuoja saulæ reikðtø labai

susiaurinti apskritimo (skritulio) prasmes. Galbût galima pasakyti, kad

bûtent ðiuo atveju ratas þenklina saulæ. Nes þenklas rodo, þenklina tik

kaþkà aiðkiai apibrëþto. O simboliu tapæs þenklas paslepia, uþðifruoja

atvirà posakio ar vaizdo prasmæ. Þenklas visuomet yra maþiau nei idëja,

kurià jis þymi, tuo tarpu simbolis visuomet iðreiðkia kaþkà daugiau, nei jo

akivaizdi ir betarpiðka reikðmë (K. G. Jungas).

Pasak K. G. Jungo, proto vieðpatavimas privedë prie to, kad

senieji simboliai neteko savo magiðkos galios, þmogus prarado jaut-

røjá, nesuvoktà tapatumà su gamtos reiðkiniais, tuo paèiu iðnyko

ir jautrioji jëga, kurià ðis ávaizdínis ryðys kûrë. Visa tai atgaivinti

yra vienas pagrindiniø uþdaviniø. Deja, materialistinës pasaulë-

þiûros sàlygomis tai ágyvendinti nelengva. Neákainojamos senøjø

þiniø lobyno saugyklos, deja, kol kas uþrakintos. Jø raktus seniai

esame pametæ. Antra vertus, prieð iðdrásdami perimti senàjà ið-

mintá, turëtume pasikeisti patys [18]. O ðiuolaikiniam þmogui tai,

turbût, ir yra sunkiausia. Pakeitus save, persikeitus, gal jau ir reika-

lo nebebûtø apie visus ðiuos dalykus kalbëti. Viskas vël taptø

savaime aiðku.

Tinkamo santykio tarp ðirdies ir proto praradimas

 viena

pagrindiniø ðiødienio pasaulio bëdø ir ydø. Kaþin, ar yra þemëje

kas pavojingesnio uþ protingà beðirdá. Kaþin, ar atrakins tiesà tasai,

kuris vien logiðkai ávertina, apmàsto, apsvarsto kiekvienà reiðkiná,

ávyká, sàvokà ar þenklà. Tik ðirdies, jausmo, pasàmonës, pajautos

pagalba ámanoma suvokti bent dalá senøjø simboliø prasmiø.

Tautai, nepraradusiai ryðio su senove, su amþinai gyva savojo

Medþio ðaknimi, besiskleidþianèiai kartu su jo ðakomis, lapeliais

bei þiedais ir gebanèiai regëti dvasios aukðtybiø Paukðèius ant jo

virðûnës, nereikëtø rûpintis dël ateities. Sveikas Medis visuomet

duos sveikus vaisius. Tokiai tautai nereikia didingø piramidþiø,

rûmø, bokðtø, ji apsieina netgi be raðto. Vienintelës Dievo

suvokimo, pasaulio ir savæs iðraiðkos

 tai daina, pasaka, bûtiniausiø

buities dirbiniø raðtai (þenklinantys greièiau bûtá nei buitá), ðven-

të, malda. Tokia tauta, toks þmogus

 Dievo vaikas, jis gyvena

pagal Jo dësnius. O Aukðèiausiojo dësnis

 esa, dvasia, kuri reika-

linga kuo menkiausiø iðraiðkos priemoniø; jà be galo sunku

áskvarminti.

Taèiau tokia Dievo (Medþio, Esos) tauta ir jos þmogus,

kaþkada, manau, ið tiesø buvæs,

 ðiandien praeitis. Medþio ðakos

nebejauèia ðaknø gelmës ir virðûnës aukðèio. Ðaknys jø nebemaiti-

na, aukðtybiø paukðèiø giesmiø jos nebegirdi. Ir dël to, bandy-

damas suvokti, áprasminti, ábûtinti, pateisinti save, ðakø (nebe

Medþio) þmogus kûrë skvarmas

 þenklus, simbolius, ávaizdinius.

Ðiandien geras, tikslus pavidalas

 daugeliui vienintelis bûdas ið-

saugoti besislepianèià nuo mûsø ankanèiø dvasios akiø dieviðkàjà

Esà. Taèiau dingus esmei tuðèia skvarma tampa saviapgaule ir galø

gale veda tautos dvasios mirtin.

Kaip iðlaikyti lygsvarà ant ðiø lemties aðmenø?

Pabandykime susirinkti tai, kà paliko mums protëviai.

Perskaitykim jø iðlikusius laiðkus. Gal viskas jau pasakyta ir net

skvarmuota

 áþeminta ávairiais þenklais ir ávaizdiniais,  tereikia

áþvelgti juose tebeglûdinèià esmæ.

Þmonija tai daryti, þinoma, bando. Ávairiø tikybø dvasininkai

aiðkinasi ir aiðkina Dievo Þodá, bando ðventraðèiø raidëje áþvelgti

tikràjà Jo mintá, ginèijasi dël pirminës kurios nors kalbos senþodþio

prasmës, vargsta su senøjø raðtø vertimais. Bandoma atspëti, atra-

kinti senuosius þenklus, aiðkinti padavimus, pasakas, paproèius ir

apeigas.

Tautos

 tai Medþiai Dievo sode arba Jo Medþio ðakos. Mûsø

tautos uþduotis

 padëti auginti savàjá medá, rasti ir palaikyti ryðá

su maitinanèiomis ðaknimis ir stiebtis link dieviðkoje ðviesoje pani-

rusios virðûnës. Kà turime ir ko ieðkome mes,

lietuviai  baltai 

aisèiai?

Patikimiausiai tiria senovæ, tiesos ieðko ir takus ateitin grindþia

tie, kurie gyvena pagal Dievo Þodá, pagal tûkstantmeèiø patikrin-

tus dësnius, kurie laikosi senøjø paproèiø ne tuðèios apeigos vedi-

ni, o Dvasios ðviesos ðildomi, asmeniniu Esos suvokimu laiminami.

Tokiø maþai. O likusiems reikia kitø Tiesos perteikimo bûdø,

priklausomai nuo jø imtuvø. Vieniems priimtiniausia mokslo,

loginiai árodinëjimai, skaièiai, pavardës. Kiti patiki tikrais ar

ásivaizduotais mokytojais, vadais, pranaðais. Treti turi viskà tikrinti

savu kailiu

 eina klaidø ir bandymø keliu. Yra bandanèiø pri-

imti ir suvokti Aukðtybiø balsus maldos, meditacijos, apeigos pa-

galba arba gebanèiø iðgirsti medþio, debesies, paukðèio ar ðaltinio

patarimà.

Taigi bendràja prasme bet kuris pavidalas yra simbolis. Ir Vi-

sata, ir Þemë, ir þmogus

 Dievo minèiø skvarmos  simboliai.

Bet kuris kalbos darinys, þodis

 tai iðdava  pavidalas  þenklas

juo apreikðtos minties. Raðtas trobos langinëje

 ðeimininko dva-

sios, groþio pajautos, dermës  darnos suvokimo iðraiðka. Arba

net senojo kaimo þmogaus pasàmonëje tebeglûdintis pasakojimas

ávaizdiniø pagalba apie Visatos dësnius, praeitá, ateitá.

Paimi senà juostà ðimtaraðtæ, ir suvirpa ðirdis, uþplûsta nuo-

jauta, kad tai

 ne vien tobulas groþis, spalvos ir skvarmos darni

dermë, bet ir pasakojimas, uþrakinta þinia, paslaptingais raðto

þenklais áraðyta.

Tad ir pradëkime nuo paprasèiausio þenklo

 geometrinio

brëþinio plokðtumoje. Aiðku, ávardinimas paprasèiausiu yra sà-

lyginis. Vëliau pamatysime, kad paprasta tik já atvaizduoti



nubraiþyti, iðkalti, iðpjaustyti, iðausti. Taèiau kiekviename taðke 

neiðsemiama gelmë. Neátikinëju skaitytojo, kad tai, kas èia bus

aiðkinama apie simbolius,

 visa tiesa, jø esmës atskleidimas ar

pan. Tai galbût tik maþutëlytë Tiesos dalelë ir bandymas parodyti,

kad mus supanèiuose daiktuose

 daugybë visai nedaiktiniø,

nemedþiaginiø dalykø

 tikrø stebuklø. Tai pastanga paskatinti

ieðkoti, þvelgti á tai, kas mus supa, kitomis

 vaizduotës  akimis ir

patiems ieðkoti atsakymø. Argi galima iðaiðkinti, kas tai yra,

pavyzdþiui, roþë arba saulë? Kiekvienas þmogus ðiuose ávaizdþiuose

 þodþiuose áþvelgs, iðgirs, pajus skirtingus atspalvius  atgarsius,

suvoks vis kitas prasmes, kiekvieno jø sieloje suvirpës vis kita styga.

Jokio, net ið pirmo þvilgsnio paprasèiausio dalyko neámano-

ma pilnai iðaiðkinti. Ðtai mes pilame vandená á arbatinukà, plaukio-

jame eþere, èiuoþinëjame ant uþðalusios balutës, matome ið puodo

kylantá garà ar virð slënio besidraikantá rûkà. Verkiame, krikðti-

jamës, maudome naujagimá, mazgojame velioná, ðlakstomës ðvæs-

tu vandeniu, atgyjame nuo gyvybës vandens, laimës ieðkome uþ

jûrø  mariø, o Anapus keliamës per Maros vandenis ar Letos

upæ. Þinome formulæ H

O. Taèiau ar galime pasakyti tiksliai, aiðkiai

ir vienareikðmiai

 kas tai yra vanduo?

Daugybei giluminiø, dvasiniø dalykø iðreikðti þodþiø  þenklø

iðvis neturime... Taigi tai, apie kà kalbësime,

 tik nedràsus

þvilgtelëjimas á begalybæ.

I skyrius

PAVIDALAI PLOKÐTUMOJE IR ERDVËJE

Tai kas gi yra pradþia?

Nebuvo Nieko arba buvo Viskas. Tuðtuma arba Visuotinybë

 Absoliutas. Dievo sprendimas Tame padëjo taðkà. Tai buvo tvëri-

mo pradþia, Visatos aðis, pirminis grûdas, Visko vidurys, taigi



pirmasis Dievo simbolis. Taðkas plëtësi  daigas skëlë grûdà,

prasidëjo Didysis sprogimas, Visatos radimasis. Tuðtumoje atsira-

do apskritimas, ratas

 pirmo Dievo kûrinio simbolis, Tvërinijos,

Visatos pradþios þymë. Naujai sukurtàjà visumà

 grûdà, kiauðiná

 dalijo statmena (vertikali) linija  dvasinis, vyriðkasis pradmuo

ir gulsèia (horizontali) linija

 medþiaginis (materialus, þemiðkas),

moteriðkasis pradmuo. Dievas Visa Tai (Visatà), pirmapradá kryþiø

ásuko, ákvëpë gyvybæ, kuri yra virpesys, sukimasis, bangavimas,

plëtimasis, traukimasis. Besisukanèiam kryþiui judesys uþlauþë

galus; judanti, gyva kryþma

 svastika vël braiþë ratà, sujungdama

jau ávairiais kampais padalintà Visatà su pirmine Begalybe 

Amþinybe

 apskritimu ir jo centru  taðku. Pirminio Postûmio

ásukta Visata

 galaktikos, ûkai, pasauliai ir antipasauliai skleidësi

á iðoræ vijomis, sûkuriais (kylanti, iðsiranganti gyvatë; iðorinë, atsi-

daranti svastika

ir jos judesio brëþiamas skaièius 9). Skleidi-

masis

 vyriðko postûmio judesys. Pirminiø sûkuriø iðsklaidytos

atplaiðos jungësi, sukosi á savas galaktikas, þvaigþdynus ir planetø

gaublius, þemes ir Þemæ (kryptis vidun

 gyvatë susisuka poilsiui

ar susikaupimui; vidinë, uþsidaranti svastika

braiþo skaièiø 6).

Judesys vidun, gilyn, á save

 moteriðko prado veiksmas. Kûrëjà ir

kûriná, skleidimàsi ir jungimàsi, gërá ir blogá, ðviesà ir tamsà, dvasià

ir medþiagà, vyriðkumà ir moteriðkumà apjungia rytietiðkasis jin/

jan

arba lietuviðkø juostø þalèiukas saulës rate.

Sàlyginai sustabdyta svastika (poþiûris á jà ið vidaus, esant joje)

apriboja tobulà kvadratà

  tveria tvorà tarp Tvërëjo ir tvëri-

nijos  Tëvo Dvarà (t. y. saugià, patikimà erdvæ; plg. tverti, tvirtas,

tvarka ir dvaras, rus. äâîð, äâåðü)*.

Ið ðios pradþiø pradþios iðsisuka, iðnyra visi kiti þenklai ir ávaiz-

diniai

 suspindi saulutës , subanguoja vandenys ,

pasiskirsto átakos lygmenimis dangiðka Trejybëtrejetastrikam-

pis ir grubokas, þemiðkas, pasaulio ðalimis padalintas ketvirtainið-

kumasketvertaskvadratas. O poþemá

 þemæ  dangø, praeitá 

dabartá  ateitá sujungia Paþinimo, Gërio ir Blogio, Esmës, Gyvy-

bës Medis

 Pasaulio aðis  jau ne vien Tvërimo, bet ir þemiðkas

bei atperkantis Kryþius.

Tai senøjø tautø þmonës þinojo (prisiminë?). Ðie dalykai iðli-

ko ávairiais skirtingais pavidalais, bet visø esmë

 bendra. Tai ir

dagonø grûdas Po, ir Bramos kiauðinis Vedose, ir lietuviø dainos

Tëvelio dvarelis mariø saloje. Ir paslaptingieji pirmàjà dienà

sutverti dangus ir þemë Pradþios knygoje. Juk ir tvirtuma

 Dan-

gus, ir Þemë, ir Jûros, ir þvaigþdës buvo sutverti vëlesnëmis die-

nomis [1]. Vadinasi, treèiosios dienos Þemë ir antrosios die-

nos Dangus

 visai ne tie patys dangus ir þemë, kuriuos Senojo

Testamento Dievas sutvërë pirmàjà dienà.

Patyrinëkime kiekvienà paminëtà ávaizdiná. Tik nepamirðkim,

kad në vieno jø negalima aiðkintis ir suvokti skyrium. Jau pastebë-

jome, kad visi seniausieji simboliai susijæ tarpusavyje. Visus

medþius, þalèius, þiedus, saules ir galaktikas galima susukti á

vienintelá taðkà. O ið to Vieno Taðko iðskleisti Visatà.

* Dauguma senøjø kalbø þodþiø yra simboliai. Jie  nevienareikðmiai,

jie  ne terminai. Tuo paèiu (ar labai panaðiu) þodþiu gali bûti pavadinti

ið pirmo þvilgsnio net prieðingi dalykai (pvz., ðvæsti ir ðvaistyti; sviestas ir

svastika; dvasia, dvësuoti ir dvësti; maitinti ir maitoti). Tik gilinantis

pastebima, kuo ir kaip senas Þodis gali su mumis þaisti  vartytis,

keisti priebalses vietomis, siûlytis skaitomas ið galo ir pan. Kadangi,

mano akimis, nei pasakai, nei simboliui paaiðkinti nëra privaloma

ðiuolaikinë mokslinë logika, leidþiu sau nemaþai dëmesio skirti þodþiams

 ávaizdiniams, leistis jø vedþiojamai, t. y. þaisti.

Pav. 1

Pateiktuose pavyzdþiuose matome ávairius þenklus senuosiuose

audiniuose. Ðiø raðtø raida

 perëjimai nuo paprasèiausiø, leng-

viausiai iðaudþiamø drobiø prie sudëtingiausiø spalvingø daugia-

raðèiø audiniø. Taèiau tai

 tik gamybinë pusë. Nes LAHFJE (virpëti,

varpas, varpa) ir =KIJE (esëti, esatis, ausis)

 ne vien darbø ávardi-

nimo, bet ir ðventi, pasaulio kûrimo  tvërimo þodþiai. Verpiamas

Gyvybës siûlas, audþiamas Pasaulio audeklas.

Matome, kad kiekvieno audimo pradþia, esmë

 virpanèiø siûlø

pluoðtø pakëlimas ir nuleidimas (aukðtyn  þemyn, ðviesa  tamsa,

jin  jan ir t. t.).

RATAS

Visa randasi ið taðko, kuris yra pats maþiausias, dar neiðplitæs

ratas (apskritimas, skritulys, rutulys) arba dar neblykstelëjæs þaibas,

neiðsiðakojæs kryþius. Taðkas

 taip pat ir skaièiaus 1 þenklas 

aiðkaus pavidalo neágijusios pradþiø pradþios simbolis ir kartu

visuotinumo, á kurá siekia sugráþti visi daiktai ir bûtybës, ávaizdis.

Tai vienovës ir kartu Dievo simbolis; kita vertus, tai individualy-

bës ávaizdinys [43].

Dievas yra skritulys, kurio centras visur, o apskritimas niekur

(Paskalis).

Kiauðinis, ið kurio iðsirita, atsiskleidþia, apsireiðkia Brama,

tverianèioji Vedø dievybë, visad vaizduojamas skrituliu arba nu-

liu (absoliutus Niekas, kadangi yra begalinis ir savimi apreiðkia

Viskà). Savo Darbais jau apsireiðkæs Dievas gali bûti þymimas ðio

rato skersmeniu

Kitas to paties ávaizdþio raiðkos bûdas  vaizdavimas dievy-

bës skritulio apskritimu, o kûrybinës galios

 t. y. vyriðko ir mote-

riðko pradø

 jo skersmenimis .

Kinijos iðminèiai Visatà vaizdavo trimis bendraviduriais ratais,

kuriø iðorinis  Begalinë Riba, sekantis  Dangus, o vidinis  Þemë

Apskritimas (kartais su taðku viduryje)

  belytë ir be-

galinë gamta, o astrologijoje  saulës simbolis. Galima tai matyti

ir kitaip: ratas  tai pasaulio simbolis, o taðkas centre atstovauja

aukðèiausià Bûtybæ, palaikanèià ir ákvepianèià pasaulá. Taðkas spin-

duliuoja, jo judesys tiesiðkas, vyriðkas (intelektas, elektra). Ir prie-

ðingai, moteriðkas judëjimas yra ratu (ðirdis, magnetizmas) [44].

Dvasia ir nemirtingumas taip pat vaizduoti apskritimu. Gy-

vatë, ásikandusi savo uodegà

 tai iðminties ir begalybës, beribið-

kumo ratas. Bekûniai Protai (planetos dvasios ir kurianèiosios jë-

gos) Egipte vaizduoti ratø pavidalo.

Ádomu, kad baltø pasaulëjautoje rato sàvoka visiðkai netinka-

ma apibrëþti dieviðkajam ar sielos lygmeniui. Rutulys ið tiesø yra

tobuliausias pavidalas. Taèiau bûtent pavidalas. Ratas, rutulys

vaizdþiausiai simbolizuoja Dievo tvërinijos tobulumà, Visatà kaip

Visa Tai, kas sutverta. Ðiame lygmenyje tobulumui, visuotinumui

apibrëþti ið tiesø tinkamiausias bûtent ratas ar rutulys. Taèiau Di-

evo Pasaulyje

 be laiko ir be erdvës  nebegalioja mûsø dësniai.

Ten 1=3, ten Jis Vienas esti Trejybëje. Suvokiant ratà ne kaip Die-

vo simbolá, o kaip tobulà Jo kûrinio pasireiðkimà, darnoje, lygs-

varoje esanèios Visatos ávaizdiná, lengviau suprasti, kodël daþnai

rato ir kvadrato prasmë bûna ta pati. Tai jø abiejø ribojama saugi,

maginë erdvë, patikima slëptuvë, namai, ðventykla. Suvokiant

keturkampá kaip keturpusá þemiðkumà, medþiagiðkumà, o ratà



kaip dieviðkumà, gaunama prieðtara. Taèiau priëmus, kad ratas

taip pat riboja þemiðkus, tegu ir labai aukðtà lygá pasiekusius ar

tobulus dalykus, nesusipratimas dingsta. Ratà (Visatà) laiko ir

suka tik centras (Dievas).

Ratas

 tai rita, rta, viena svarbiausiø indoeuropieèiø sàvokø.

Ji jungia daugybæ ið pirmo þvilgsnio nesusietø dalykø: verpimo

ratelis, veþimo ratas, rateliu ðokti, ritinys, rietimas, rëtis, ristas

þirgas, raitelis, ritasi bangos, saulë ridinëja, griaustinis nusirita,

kiauðiná rita, o ið jo iðsirita, ritasi kûlio, rieda, aprëda, atsirado,

radinys, radynos (ið èia rusø k. þodþiai: ðîä, ðîäèëñÿ, ðîäèíà,

íàðîä). Taèiau ádomiausia

 rûta, apjungianti viskà viename rate 

vainike. Rûtø vainikas Lietuvoje nuo senø senovës laikytas ne-

mirtingumo, gyvøjø ryðio su mirusiaisiais, amþino þaliavimo

þenklu. Vainikas

 rato ir þalio medþio jungtis. Þodis rûta reiðkia

ne tik darþelio rûtà. Jis priklauso labiausiai atsietø, apibendrintø

(abstrakèiø) þodþiø eilei, kaip antai: darna, dora, taura, tyra, skais-

ta, rasa ir pan., kuriais mûsø protëviai iðsakydavo savàjà gyveni-

mo sampratà. Darþelio rûta taip gerai iðreiðkia rûtos esmæ, kad

netgi tapo ðios sàvokos pakaitalu. Bet kuris amþinai þaliuojantis

augalas gali bûti vadinamas rûta, kaip sàvokos, kurià mûsø pro-

tëviai ávardino þodþiu rûta, ávaizdis, kurio esmingiausioji prasmë

dar lieka iki galo neatskleista [15]. Vainikas

 rûtø ratas  vaizdin-

giausias bûdas apjungti apskritimà ir kryþmà, augalà ir þmogø,

vandená ir ugná.

Vedose rta yra esminë sàvoka, visuotinis dësnis. Rta kartu

yra ritualas (lot. ritus). Ritualo ir visatos vienybë, atsispindinti

þmoniø visuomenës sanklodose, kalboje ir pan.

 Saulës Ratas

arba Ðviesratis, Rëdos Ratas. Rta tai visatos aprëdos arba apei-

gos ritualas [11]. Apeiga rodo á apëjimà ratu, aprëda

 apriedëjimà

aplink. Kaip ir ritualas

 tai, kas privalomai kartojasi, ritasi, suka-

si ir sukasi ratu.

Þemiðkasis þmogaus gyvenimas prasideda nuo gemalo

 su-

sirietusio á kamuoliukà kûdikëlio motinos ásèiose, tobulëja ir auga

ðeimos rate, sodyboje, kurios statiniai sukuria uþdarà, saugià, savà

erdvæ

 iðdëstyti aplink kiemà, o visa sodyba apjuosta medþiais.

Senoji mûsø ðventykla, romuva

 apvali aikðtelë supama àþuolø.

Miesteliai ir miestai augo aplink ðventyklà, pilá, baþnyèià. Pakanka

paþvelgti dangun, kad suvoktum, jog Visa Tai veikia judanèio

kryþiaus, rato pavyzdþiu. Vijomis spieèiasi þvaigþdynai, sukasi aplink

motinà Saulæ planetos, renka ar sklaido debesis ciklonai ir anticik-

lonai. Rieda paros, metø, þmogaus ir þmonijos gyvenimo ratai.

Saugodami nekrikðtytà kûdiká brëþdavo aplink já ratà ðermukð-

nio lazda. Mergelës kaip skaistos, amþinybës þenklà ir apsaugà

neðiojo ant galvø rûtø vainikus. Amþinai sujungdami savo gyveni-

mus du jauni þmonës átvirtindavo, paþenklindavo, apsaugodavo

save aukso þiedais. Iðlydëdami Anapus, budynëse mirusájá taip pat

apjuosdavo amþinybës þenklu ir apsaugodavo

 apstatydavo de-

ganèiomis þvakëmis ir apsësdavo ratu.

Viena vertus, ratas, skritulys, apskritimas

 erdvës, kurios

sienos atskiria visatà (kosmosà) nuo chaoso, þymëjimas. Kita ver-

tus, jis ákûnija begalybæ, beribiðkumà. Paplitæs beribiðkumo þenklas

 pasaulio gyvatë (þaltys, slibinas) susisukusi þiedu. Dar vienas

poþiûris á ratà

 tai Visatos rutulio, kamuolio, pasaulinio Kiauði-

nio, saulës atvaizdas plokðtumoje (projekcija).

Rato, kaip visaapimanèio, visus medþiaginius lygmenis apjun-

gianèio þenklo pagalba dvimatëje erdvëje, plokðtumoje galima

atvaizduoti sudëtingiausius dalykus. Tai ir saulës ðeima su 9 bend-

raviduriais planetø ratais, ir atomo branduolys su elektronø þiedais,

ir metø laikø, ðvenèiø bei darbø ratai, ir dangiðki likimo, dalios

(astrologiniai) ratai, ir daugybë kitø.

Metø darbø, ðvenèiø, þmogaus gyvenimo, þemës paros ir net

þmonijos visuotinumà ir bendrumà galime pavaizduoti Rëdos

ratu [23].

Atkreipkime dëmesá, kad ðis visuotinis Ratas sukasi. Jis nuo

pirmojo Postûmio rieda tam tikra Tvërëjo nurodyta kryptimi ir

niekad nepasuka atgal. Po vasaros visad ateis ruduo, o ne pavasa-

ris; iðauðus rytui visuomet nuðvis diena; po Ilgiø niekad neðvæsim

Rasos, bet grimsim gilyn

 á Kalëdas, á metø Rato dugnà. O po

mirties visad seks Prisikëlimas. Taigi ir Vieðpaties Ðviesos pergalës

þemëje, gyvenant Kali jugoje (anot Rytø pasaulëþiûros), paèiame

sàmonës ir dvasios uþtemimo dugne, taipogi nëra ko tikëtis. Ne-

nusiminkime. Dievo Valia Ratas riedës tolyn, ir mes kartu su juo

kilsim aukðtyn.

Taèiau maþesnieji ratai yra priklausomi nuo mûsø laisvos valios.

Mes galime miegoti iki pusiaudienio ir dirbti naktá, galime iðsiskirti

ir bandyti tuoktis antràsyk, galime uþkirsti kelià besibeldþianèiai

gyvybei gimties virsme arba klaidþioti vaiduokliu, nesugebëdami

eiti á prieká po mirties. Mes galime pavasará nesëti, o rudená

Pav. 2

Rëdos Ratas

RASA

KUPOLË

ILGËS

VËLINËS

GAVËNIA

VELYKOS

KALËDOS

Pav. 3

Riedantis Rëdos ratas ant senos molinës puodynës

derliø supûdyti nepjautà, galime ðvenèiø neðvæsti, o prisigerti ir

patriukðmauti. Mums Dievas davë laisvà valià, ir mes galime rink-

tis

 klausyti, vadovautis Visatos Raidos dësniais, suktis, riedëti

Rëdos Rato kryptimi, ar prieðintis

 eiti prieð Dësná.

Savo asmeniná likimà, savo dalià galime suþinoti ið dangaus

ratø (þvaigþdþiø mokslo, astrologijos pagalba). Þinoma, kiekvie-

nà likimà galima pakreipti, kiekvienà dalios dalintojà galima per-

gudrauti (skaitykime senàsias pasakas!)

 tai tos paèios laisvos

valios galia. Taèiau lëmimas, ateities kryptis, atsineðtos karmos ar

genø svoris vis dëlto yra.

Ratas yra visuotinybë. Todël jis savimi iðreiðkia Viskà ir kartu

nepasako nieko. Vaizduojant ne dieviðkà Begalybæ, o þemiðkesná

jos pasireiðkimà, ratas dalijamas.

Rutulys

 erdvinis ratas  naujo, nepasireiðkusio talpintojas,

saugotojas. Tai ir grûdas, ið kurio kal-

sis þelmuo; ir kiauðinis  lukðtas, sle-

piantis gemalà; ir rieðuto kevalas,

kuriame glûdi branduolys; ir kiauðas

 kaukolë

 þmogaus smegenø talpa.

Ryðys, bendrumas akivaizdûs net kal-

bos lygyje

 kiauðinis, kaukolë, keva-

las, kiauðas, kiautas [6]. Dar du to

paties krûmo þodþiai

 kaukas ir

kaukë. Kaukas

 bûtybë, atstovaujanti

gemalines, dar neiðbaigtas gyvenimo

skvarmas, ankstyvesnes uþ tikràjá

þmogaus gimimà [14]. Taigi

 ta pati

dar nepasireiðkusi gyvastis. O kaukë

 gaubtas, rutulio dalis pridengianti,

sauganti, slepianti kaukà (ar kità

paslaptingà bûtybæ) taip, kaip kaukolë

dengia þmogaus asmenybës

medþiaginæ sankaupà

 smegenis. Èia

kyla mintis dël kaukiø baliø ar kar-

navalø senosios prasmës. Galbût, se-

niau tai bûdavo ðventës, kuomet kar-

Pav. 4

Uþgavëniø kaukë

Pav. 5

Kiauðiniai  marguèia

tu su gyvaisiais ðvæsdavo, ávairias apeigas atlikdavo visokiausios

neþmogiðkos bûtybës, prisidengusios kaukëmis. Juk ne veltui seno-

vëje taip bijota nuplëðti kaukæ. Tokie kaukëtøjø suëjimai visið-

kai tikëtini virsminiais, didþiausios átampos laikotarpiais, kuomet

dangus ir poþemis priartëja prie þemës, sukyla visos blogosios ir

gerosios jëgos. Bûtent ðiais laikotarpiais senovëje ir vykdavo visos

ðventës. Lietuvoje ðis

 neþemiðkos bûtybës slëpimosi po kauke

lygmuo iðlikæs Uþgavënëse.

Tokiu

 ateities (praeities), nepasireiðkusios bûties poþiûriu

visos tautos ratà, rutulá suvokia vieningai. Daþniausiai pasakose,

mituose, sakmëse, giesmëse jis vaizduojamas kiauðiniu

 Pasauliniu,

Kosminiu, Auksiniu ir pan. Ið ðio kiauðinio randasi visata arba

kaþkokia kûrybinë galia, dievybë, kartais

 þmoniø giminë.

Þemesniame sakmiø lygmeny ið kiauðinio gimsta ávairûs piktosios

jëgos ásikûnijimai (pvz. kiauðinis, kuriame paslëpta Kosèëjaus mirtis

[10]). Pasaulinio kiauðinio kosminis visuotinumas iðryðkëja meti-

nëse ðventëse

 pvz. velykiniø marguèiø daþymas, ritinimas,

dauþymas.

O ir mes patys kaþkuria prasme esame kiauðinyje

 toks yra

mûsø medþiaginá kûnà gaubianèios auros pavidalas.

Rigvedoje ir Upaniðadose pasaulio Sutvërimo pradþia atro-

do taip: ið chaoso randasi Vandenys, pagimdæ Ugná kiauðiniðko

auksinio gemalo pavidalu. Ðis, kosminiuose vandenyse plaukiojæs

ir visatos Pradþia tapæs Kiauðinis, pirmapradë skvarma, vadinama

Pradþapati (Pradjapati), lietuviðkai

 Pradþia pati. Tame Kiauðinyje

subræsta ir po metø apsireiðkia (randasi, iðsirita, atsiveria) Brama

ir tæsia tvërimo darbà. Minties galia Brama dalija Kiauðiná pusiau

á dvi dalis; ið vienos susidaro dangus, ið kitos þemë (apskritimà

kerta pirminis skersmuo) ir t. t. ir t. t. Ratas pradeda suktis.

Ratas, skritulys, apskritimas

 Mandala  vienas pagrindiniø

ðventø budizmo simboliø. Þodþio mandala reikðmiø yra daug.

Tai

 þiedas, orbita, sviedinys, apylinkë, ðalis, erdvë, visuma,

visuomenë, susirinkimas, viena ið 10-ies Rigvedos daliø, iðsilieji-

mas, auka ir t. t. Tibeto budizme ryðkios dvi reikðmiø plotmës



viena apima apvalià ar rutulio pavidalo (sferinæ) erdvæ, þemæ, ugná,

vandená, o kita

 apeigos, ritualo sritá (magiðki brëþiniai ir pavidalai)

[10]. Mandala

 sudëtingas simbolis, riðantis ratà su staèiakampiu,

medþiu ir kt.

Pabaigai norëtøsi pabrëþti, kad apskritimas, ratas, skritulys,

rutulys ar kiauðinis

 ne pats bûdingiausias ir mëgiamiausias lietu-

viø, baltø þenklas. Tai

 rytietiðko pasaulio suvokimo raiðka. Mums,

baltams, artimesnis pasaulio kaip Medþio (Kryþiaus) suvokimas.

Teisybë, mûsø medis, kaip ir visi kiti baltiðki þenklai, ornamentai,

yra labai apibendrintas, vyrauja lauþytos linijos, kampuoti pavidalai.

Taigi mes net ant velykiniø kiauðiniø daþniausiai braiþome savo

medþius ar jø dalis. Mûsø ratai visada þydi ar þaliuoja (rûtø vaini-

kas, apipinta kupolë, medþiø juosiama sodyba, romuva ar ðvento-

rius) arba juda

 reiðkiasi per svastikà (rieda degantis ratas nuo

kalno, plaukia upe vainikëlis ant kryþmos su deganèia þvakele vi-

dury).

O tai jau pirminio Tvërimo Rato dalijimo, skaidymosi bei ávai-

riopos veiklos pasireiðkimai. Kà toliau ir aptarsime.

KRYÞIUS

Beribë Visuma yra nepaþini. Sunku suvokti, kas yra ðiluma,

niekad nejutus ðalèio. Kaip patirti saldumà, neatskyrus jo nuo to,

kas rûgðtu, kartu, sûru? Ar þinotume, kas yra dràsa, jei niekad

nebûtume bijojæ? Ar pajëgtume iðaiðkinti, kas yra ðviesa, nepabu-

vusiam tamsoje? O ar ámanoma patirti palaimà, neiðgyvenus

kanèios? Visuotinybëje neámanomas joks vyksmas, kaita, tobulëji-

mas. Jei nebûtø virðaus ir apaèios, kalno ir slënio, upë netekëtø;

jei nemirtø grûdas rudená, neatgimtø daigu pavasará. Ir Dievas

sutvërë þmogø pagal savo paveikslà

 vyriðká ir moteriðkæ (plg. Pr

1, 27) kartu kaip vienà esybæ. Taèiau net ðiam, Rojuje apgyven-

dintam, visumà, pilnatvæ savyje talpinanèiam þmogui nebuvo gera

vienam (plg. Pr 2,18). Kad Biblijos istorija pradëtø riedëti, teko

sutvertàjá þmogø padalinti á dvi dalis

 vyrà ir moterá.

Þvelgiant ið Rytø pusës

 jeigu Vedø Bramos kiauðinis nebûtø

skilæs perpus, nebûtø pradëjæs suktis visatos istorijos ratas.

Taigi, pradëjus kà nors kurti, veikti, màstyti, paþinti, tenka

visumà valingai padalinti

 brëþti per skritulá skersmená. Pirminis

veiksmas, sutverto (ir sutvirtinto) rato tvërimas (plg. tverti tvorà

 kaþkà atskirti, dalinti)  tai dieviðkas, vyriðkas, perkûniðkas po-

veikis

 ugninis þaibas, trenkiantis ið Dangaus  statmena tiesë

(vertikalë):

arba ðtai toks poveikis apskritimui . Toji Valia

padalija visuotinybës rutulá horizontaliai, perskelia Bramos kiauðiná

á dvi puses, atskiria, sukuria Dangø ir Þemæ. Randasi Motina Gam-

ta, pirminë ir neveikli Gamtos apraiðka

 moteriðko prado simb-

olis:

, arba visuma dalijama ðtai taip: . Atsiranda virðus ir

apaèia, Dangus

ir Þemë , arba ir .

Senovës kinieèiai ðias sàvokas þymëdavo kiek kitaip: vyriðko

prado (jan) þenklas

 iðtisinë linija , o moteriðko prado (jin)

þenklas

 trûki linija . Dvigubais, trigubais tokiø linijø de-

riniais  trigramomis, heksagramomis  mokëta iðreikðti visà gam-

tos ir þmogiðkos bûties reiðkiniø ávairovæ. Kà gi, praslinkus tûk-

stantmeèiams ir mokslas sugebëjo panaudoti ðià visuotinæ dve-

jetainæ tvarkà. Ðiandieniniuose skaitliukuose (kompiuteriuose)

beveik visi medþiaginio pasaulio reiðkiniai apraðyti vienetu 1 ir

nuliu 0 (t. y. begaliniais jø deriniais). Tasai 1 reiðkia, kad veiks-

mas, kryptingas poveikis yra, veikia (vyriðka) jëga, o 0 rodo tuð-

tumà, neveiklumà, laukimà (moteriðkumà). Ðiø dviejø visuotiniø

galiø

 vyriðkumo ir moteriðkumo, ðviesos ir tamsos, gërio ir blo-

gio, skleidimosi ir traukimosi, ákvëpimo ir iðkvëpimo, jan ir inj



tarpusavio santykiais galima iðreikðti visà Visatà.

Taigi, dieviðkà statmená

perkirtus þemiðka gulstine

gaunamas Visatos Kryþius arba . Kaip matome, tai  pa-

prasèiausias ir geriausiai paþástamas simbolis, kuris gali iðreikðti

Viskà. Beje, kiniðkuosius 

 ir   galima iðdëstyti ir

taip: . Gaunama tas pat.

Taigi kryþius

 dvasios (dangaus, Dievo) ir materijos (moteri-

jos, þemës, medþiagos) santykis. 

 ir   dermë  pirmoji

visuma, dieviðkoji begalybë ir kartu tvërinijos baigtinumas, kurie

yra neatskiriami.

Kryþiai statomi kryþkelëse. Kryþkelë

 gulsèioji kryþma 

pasirinkimo, apsisprendimo vieta (einant á deðinæ ar á kairæ  laukia

þemiðki pasiekimai ar pralaimëjimai (

); einant tiesiai  þengiama

á tiesà, dieviðkon, dvasinën erdvën (

)). Kryþius  tai ir Pasaulio

medis. Jo atspindys þemëje, jo pastatymo taðkas

 kryþma  tai

vidurys, aðis, þemës bamba, kur vyksta svarbiausi ávykiai, apei-

gos, ritualai ir kur tampa prieinamos visos tvërinijos erdvës, visi

lygmenys. Medþiu gali kopti. Kryþma, kryþkelë, sankryþa

 vieta,

kurion sueina visø pasauliø keliai, kurioje bûna sprendþiamas as-

mens (pvz. pasakos, dainos veikëjo) likimas. Kita vertus,

 tai ir

antgamtiniø bûtybiø, tamsiøjø jëgø susibûrimo vieta. Juk þmogus,

asmuo, esantis kryþkelëje, kryþmoje, po kryþiumi arba ant kryþiaus,

yra nesvarumo, pereinamoje bûklëje, virsme, jame susikerta visos

þemiðkos ir dangiðkos, ðviesiosios ir tamsiosios galios.

Kryþius

 tai kurianèio Dievo ir Jo santykio su apreikðtu pa-

sauliu ávaizdinys. Kitame lygmenyje tai  keturiø Pasaulio daliø ar

galiø (stichijø) simbolis. Kryþius gali þymëti ir spinduliais pada-

lintos Visatos apibrëþtà taðkà, centrà, esmës sankaupà (Dievo

Sûnaus nukryþiavimo vieta).

Skritulys, ratas ir kryþius daþnai pavaduoja, pakeièia vienas

kità. Kryþius judesyje

 svastika  besisukdamas brëþia skritulá.

Keturios kryþiaus pusës

 4 metø laikai, 4 pasaulio dalys  jude-

syje tampa metø ratu, kartotinumo, laiko rato þenklu (Rëdos ra-

tas). Skritulys sujungia kryþiø ir apskritimà á visumà. Ypaè vaizdþiai

ðià kryþiaus ir rato jungtá iðreiðkia baltø kraðtuose mëgiamos sau-

lutës.

Jas sutiksime ir audiniø raðtuose, ir droþyboje, medþio

raiþiniuose, skryniø tapyboje ir kt. Saulutës (ir kryþiaus) vidurys,

ðirdis yra þvaigþdë

 dieviðkà ðviesà skleidþiàs sankirtos taðkas.

Egipte ir Indijoje kryþius Anks vaizduotas paprasèiausia kil-

=, vaizdþiai jungianèia kryþiø ir apskritimà.

Kryþiø skvarmos ávairios. Daþniausiai sutinkami tokie kryþiai:

 egiptieèiø tau kryþius; Skandinavijoje tai  dievo Toro

kûjis; Kartaginoje jis vadintas stipiu; krikðèionybëje



ðv. Antano kryþius.

 graikø kryþius;

 Saulës kryþius;

ar arba  Maltos kryþius;

 lotynø kryþius;

 ðv. Petro kryþius;

 ðv. Andriaus kryþius arba senovës þydø palaiminimo

simbolis;

arba  pravoslavø kryþius;

 Jeruzalës kryþius, primenantis 5 Kristaus þaizdas;

 patriarchø, arkivyskupø kryþius;

 popieþiaus kryþius (3 skersiniai þymi tris popieþiaus

tarnystes

 kunigo, ganytojo ir mokytojo).

Kiekvienas ðiø kryþiø turi savo istorijà, ryðius su savu laik-

meèiu ir t. t. Taèiau visø jø esmë

 bendra. Aptarsime paèius se-

niausius bei baltiðkuose kraðtuose paplitusius kryþius.

Seniausiojo kryþiaus

(tau) simbolio pavidalas gaunamas ið

skaièiaus

(7) ir graikø kalbos raidës (gama). Tai ir þemiðkasis

gyvenimas, nes  Þemës (gr. gea) þenklas; ir Amþinasis Gyve-

nimas, nes skaièius  tos paèios gyvybës, suriðtos su Dieviðkuo-

ju Gyvenimu ávaizdinys. Egipte áprasto krikðèioniðko pavidalo

kryþius

(tat)  pastovumo þenklas [24].

Baltø kraðtuose dukart sukryþiuotas (kitur vadinamas

graikiðkuoju) kryþius su kryþmomis galuose (plg. Maltos ir ðv.

Andriaus kryþius)

 ,  vadinamas Maros kryþiumi, Ugnies,

Perkûno, Kalavijo kryþiumi. Tai labai senas ir daþnai naudotas sim-

bolis. Juo, prieð paðaunant á krosná, þymëti duonos kepalai ir pe-

lenø krûvelë, kurion áraustos þëruojanèios anglys. Ðis þenklas ran-

damas ant senøjø papuoðalø, daþnai minimas dainose [16].

Pasukant kryþiaus linijas susikirtimo taðko atþvilgiu didëja galiø

sankaupa sankirtos taðke, susidaro Saulës ratas, kryþelis arba

þvaigþdutë . Taip keturdalis pavidalas tampa judanèiu, besisu-

kanèiu ðeðiø, aðtuoniø ir daugiau daliø þenklu, kuris vaizdþiai rodo

ðviesos sklidimà ið vieno taðko

 saulæ, þvaigþdæ ar dieviðkà jëgà:

, . Lietuvoje ðie simboliai ypaè mëgiami.

Dvigubas kryþius

taip pat daþnas audiniø, juostø, puoðy-

bos raðtuose ir kitur. Jis vadinamas Kryþiaus þvaigþde arba ðuli-

niu, kartais

 roþele. Ðis simbolis vël parodo kryþiaus ir rato ryðá.

Ðtai, pvz., þenklai

jau vadinami saulutëmis, arba

ir vël

 roþelëmis ar ðulinukais (bet ne kryþiumi). Beje, remtis

vien liaudiðkais pavadinimais nëra patikima. Kadangi senø ðventøjø

simboliø tikroji prasmë buvo pamirðta, jø pavadinimai taip pat

kito

 pradëta juos vadinti pagal panaðumà á kà nors. O senàjá

kuklø simbolá ëmus graþinti, puoðti, jo esmës ir vardo ryðys galëjo

visai nutrûkti. Tai kas yra bendro tarp kryþiaus, roþës, saulës ir

ðulinio? Arba kuris vienas ðiø vardø teisingas, ir kodël? Atrodo,

kad roþele Kryþiaus þvaigþdë pavadinta pradëjus jà puoðti ir

tuo nutolus nuo pirminës prasmës. O ðtai dvigubas kryþius, kaip

dviejø keliø ar jëgø srautø kryþma þemës pavirðiuje, visiðkai sude-

rinamas su ðuliniu. Ir ne vien iðorinio panaðumo

 rentinio jungi-

 poþiûriu. Dvigubas kryþius atriboja ypatingà plotà þemës

pavirðiuje (plg.

 paparèio þiedo simbolis). Èia reikia skverb-

tis gilyn, kasti ðuliná. Ðulinys

 tai Þemës akis. Pro èia pasiekiame

Pav. 6

Ðvieèianèios prieverpstës

jos kraujà  poþemines tyriausio gyvybës vandens gyslas. Mûsø

senøjø sodybø ðuliniai kasti þemës jëgø tinklo (energetinës gardelës)

susikirtimuose. Taigi dvigubas kryþius

 senas ir svarbus

ávaizdinys. Galbût, bûtent á ðuliná (á kasdien þmogø gaivinantá van-

dená) leisdavosi ir Dangaus jëgø, maitinanèiø Þemæ ir þmogø, srau-

tai. Tada jau nebëra keista, kad ðiek tiek pagraþintas, spindulëliais

nuðvitæs ðulinys vadinamas saulute

Pats kukliausias, bet ir aiðkiausias bei visaapimantis simbolis

baltø kraðtuose yra paprasèiausia kryþma

. Tai  Dievo kryþius

arba Kryþelis (tarptautiðkai

 graikiðkasis kryþius).

Latviø tautiniu simboliu yra tapusi aðtuonkampë þvaigþdë



Auseklis (lietuviðkai Auðrinë). Tai  ypatingu braiþymo bûdu gautas

kryþiaus pavidalas. Auseklá nubrëþæ neatitraukus rankos gausime

Didájá sloguèio kryþiø

. Ðá þenklà kaip apsaugà iðrëþdavo

ðermukðnyje, ant trobos durø, kambario sienos ir pan. [12]. Auð-

riniø  Ausekliø pavidalai ávairûs:

Kita Sloguèio kryþiaus iðraiðka yra penkiakampë þvaigþdë,

nubrëþta neatitraukus rankos:

. Penkiakampë þvaigþdë 

daugiaprasmis ir visuose kraðtuose paplitæs simbolis. Tai darnos,

gërio, brolybës, apsaugos, penkiø tvërimo pradø þenklas. Tai

savotiðkas kryþiaus, medþio ir þmogaus ryðio bei bendrumo ati-

tikmuo: . Gaila, kad ðá þenklà, kaip ir svastikà,

juodosios istorijos jëgos labai iðniekino.

Pagal Rytø pasaulëþiûrà þemæ sukûrë penki pradiniai elementai

 ugnis, medis, metalas, vanduo ir þemë. Jie jungësi ávairiais deriniais

Þemë

Metalas

Medis

Vanduo

Ugnis

Þemë

Oras

Vanduo

Ugnis

Þemë

Visatos jëgos (kosminës energijos, Ki, Ci,

pranos) pagalba. Penkiakampë þvaigþdë

gali atvaizduoti modelá þmogaus, kuris,

savo ruoþtu yra Visatos modelis (mikro-

kosmas). Ásivaizduokim vietoj ugnies

galvà, vietoj medþio ir þemës

 ran-

kas, vietoj vandens ir metalo

 kojas.

Toks, penkiakampis svarbiausiøjø pradø iðdëstymas yra vëlyves-

nis. Anksèiau Rytuose jie vaizduoti ðitaip:

Ðis pavidalas artimesnis pirmi-

nei kryþiaus skvarmai. Bûtent

toks, senesnysis pirminiø daleliø

iðdëstymo bûdas paplitæs ir baltø

kraðtuose. Be to, mûsø pasaulë-

jautoje nëra iðskirta tokio aðtraus,

ðalto ir kieto elemento kaip meta-

las (á já þiûrëta kaip á þemës dalá).

Medis, kaip jungtis tarp visø daliø,

 tarp dangaus ir þemës, tarp

ugnies ir vandens, kertantis orà 

aurà,

 taip pat atskirai nepa-

þymimas. Jis atstovauja nebent vidurá, aðá. Taèiau mûsø simbo-

liuose vidurys daþniausiai tuðèias

 á já galime patys talpinti bet

kurià ðventenybæ. Lietuviðkasis pagrindiniø medþiaginës kûrybos

daleliø suvokimas artimesnis ir visuotinai naudojamai astrologi-

nei dermei. Taigi baltiðkasis kryþius rate ðiuo poþiûriu bûtø toks:

Èia sankirtos taðke ðvyti

ðventasis pradas arba tikimasi

èionai nusileisiant Aukðtybiø

jëgà. Tai ðá simbolá priartina prie

Mandalos sampratos.

Visi iðsikiðæ pavidalai (aukð-

ti medþiai, bokðtai, statûs stogai)

kaupia visatos galiø krûvá.

Kryþiaus skvarma yra nepaprast-

ai veiksminga: vertikalë kaupia

Ugnis

Þemë

Vanduo

Medis

Metalas

jëgà, horizontalë jà paskirsto. Tai dar syká atkreipia dëmesá á mûsø

kryþkeliø ir sodybø kryþius.

Dabar lengviau suvokti ir suklupimo prieð kryþiø, ir þegnonës,

ir þmoniø, daiktø ar maisto laiminimo kryþiaus þenklu, ir kryþelio

neðiojimo ant krûtinës prasmæ. Jau nekalbant apie dvasiná

nusiteikimà, ðirdies bûsenà ðiuos veiksmus atliekant (kas, þinoma,

yra svarbiausia), pats kryþiaus þenklas turi tokià galià, kuri pajëgi

iðgydyti ligà, nukreipti negandà.

Átvirtindamas vienà ið seniausiøjø simboliø

 kryþiø  þmogus

kryptingu judesiu (krikðèioniðkoje dvasinëje tradicijoje tai

persiþegnojimas) sujungia dvi begalybes

 vertikalià, dangiðkà,

dieviðkà su horizontalia, þemiðka, apibrëþta

 á bûties trejybæ arba

tæstinumà. Darydami kryþiaus þenklà mes pakartojame seniausià

ir ðvenèiausià judesá pagal gyvybës susidarymo tvarkà ir kryptin-

gumà. Ðis þemiðkas

 kosminis judesys yra erdvinis ir cikliðkas.

Vertikalios ir horizontalios linijø apibendrinantis simbolis

 vie-

nas ið seniausiø ir ðvenèiausiø þmonijos ávaizdiniø [17]. Þegnonë

mums tokia áprasta, kad kaþin ar suvokiame viskà, kà ið tiesø

darome. Vardan Dievo Tëvo (lieèiam kaktà  protà) ir Sûnaus

(krûtinæ  ðirdá)

 t. y. brëþiam statmená ið Dangaus (Sutvërëjas)

á þemæ (ásikûnijimas  Sûnus)

 vadinasi veikia vyriðka jëga; po to:

... ir Ðventosios Dvasios (lieèiam peèius)

 t. y. brëþiam hori-

zontalæ

 moteriðka Dvasios galia veikia materijoje, pasaulyje skel-

biama Geroji Naujiena, Baþnyèia plinta þemëje.

Kryþius

 svarbiausias, pagrindinis mûsø laikmeèio þenklas,

Dievo nusileidimo þemën ir þmonijos Atpirkimo ávaizdinys, visø

lûkesèiø sankirta, guodþianèio, viltingo, mylinèio Tvërëjo Paþado

simbolis.

Ásuktas visapasaulinis vyksmas, riedantis Visatos Rëdos ra-

tas, bet koks judesys raiðkiausiai atvaizduojamas kryþiaus,

pirminio tvërinijos þenklo, judëjimu. Besisukantá kryþiø

 svas-

tikà kaip atskirà simbolá aptarsime vëliau. Taèiau kryþius gali

judëti ir kitaip. Jis gali pulsuoti

 spinduliuoti iðorën ir gûþtis á

beribá ðvytintá taðkà. Kryþiaus (saulutës) vidines plokðtumas

uþpildþius ið iðorës, ið apskritimo, gaunamas neigiamas, mote-

riðkas, uþdaras, ácentrinis kryþius; o tai padarius ið vidaus, ið

taðko, gaunamas teigiamas, vyriðkas, atviras, iðcentrinis kryþius

Pav. 7.

Moteriðki ir vyriðki kryþiai

[17]. Senø geleþiniø lietuviðkø kryþiø rinkiniuose tokiø nuos-

tabiø kûriniø yra labai daug.

Tiesa, moteriðki kryþiai retesni. Vis dëlto kryþiui bûdingiau

skleisti, duoti, negu imti.

Toks kryþius tampa gyva, judanèia, besisukanèia, pulsuo-

janèia, banguojanèia, besiskleidþianèia, auganèia, þydinèia, ðvyt-

inèia, ðvieèianèia ir naujais ciklais pasikartojanèia visuma. Èia

ðventas centras iðsiskleidþia á ðviesø saulëtà ratà, kuriame

vaizduojama praþydusi ir iðbaigta gyvenimo pilnatvë. Tai tobulas

Pav. 8

Seni krikðèioniø kryþiai: þydintis gyvybës medis (V a.); apgyven-

tas (XV a.); suþaliavæs medis

 áasmeninta Baþnyèia (XII a.)

ir planetø medis ið alcheminio veikalo [43].

gamtos pamëgdþiojimas, atliktas su didele meile ir gilia viltimi

[17]. Ir akivaizdus senøjø meistrø pasaulëjautos bei esmës su-

vokimo pavyzdys.

Ðis nepakartojamas, Dievà, Saulæ, Mënulá, Þvaigþdæ, augalëliø

lapus ir þiedus, vëliø vëliavas ir paukðtelá apjungiantis lietuviðkas

Kryþius gelbsti mums, bandant suvokti senàjá baltiðkà Medá, kaip

dar vienà kryþiaus pavidalà.

Pav. 9

Lapojantis ir praþydæs lietuviðki

geleþiniai kryþiai

MEDIS

Medis  viena esminiø baltø pasaulëvydos, dieviðkos tvërini-

jos suvokimo, Visatos Aðies ir savojo vidinio Að iðraiðkø.

Kryþius lietuviui

 tai Gyvybës medis, kurio statmuo  vyrið-

kasis pradas

 veda á Dangø, o besiskleidþià ðakos  moteriðkasis

pradas

 jungia já su þemiðkàja gyvybe. Tai Þiniø, Iðminties,

Paþinimo, Amþino Gyvenimo medis.

Baltiðka medþio samprata

 tridaliðkumo suvokimo pavyzdys

bei savita tokio sudëtingo dalyko iðraiðka. Ðaknys

 poþemis, þemës

gelmiø galios ir gaivalai

 tai materialios stiprybës, bet kartu ir

visø þemiðkø pavojø ðaltinis. Ðaknys

 pagrindinë medþio

medþiaginio maitinimosi priemonë, o visuomenëje

 tai juo

vaizduojamo þmogaus praeities lygmuo. Vaizdi poþemio jëgø iðraiðka

 gyvatë po medþiu, tarp jo ðaknø. Ásidëmëtina tai, kad ðioji gyvatë

baltø kraðtuose

 nenuodinga. Tai mûsø senoliø mylimas þaltys.

Matyt, senovës lietuviams gyvatiðkoji apaèiÿ jëga nebuvo pavojinga.

Jà mokëta prisijaukinti. Toliau medis savo kamienu iðkyla á antþemá

ir skleidþiasi ðakomis á plotá, aprëpdamas þemiðkàjá gyvenimà.

Kamieno ðerdies, karnos, þievës ðvara, sveikata, augimas

apsprendþia mûsø buvimo èia ir dabar pobûdá bei lemia ateities

lapojimo ir þydëjimo galimybes. Teisybë, kitur ðakos priskiriamos

jau dausø erdvëms, taèiau tai, kas yra sumedëjæ, kieta, negali bûti

dangiðka. Be to, ir kalba sako, kad ðakos

 tai tos paèios ðaknys,

tik kiek aukðtesniame lygmenyje. Ðios ðaknys  ðakos jau gali siurbti

jëgas ne tik ið þemës, o ir ið Saulës, ið Dangaus. Kai Medis lapoja,

suþaliuoja, praþysta Gërio þiedai ir uþauga Kûrybos bei Tikëjimo

vaisiai, ant jo virðûnës nutupia Dvasios paukðèiai, jis pramuða

þemiðkus lygmenis ir iðkyla á dangiðkas erdves. Medis tampa

jungtimi (jievaro tiltu) tarp ðiapus ir anapus, tarp dangaus ir þemës,

tarp þmogaus ir Dievo. Taip atsiveria ateitis.

Indijoje, Egipte áðventinimo apeigose bûdavo nukryþiuojama

pririðant prie kryþiaus. Tai dvasinis iðbandymas, o ne mirties bausmë.

Ðiuo atveju Kryþius

 tai Gyvybës medis, gërio ir blogio paþinimo

medis, jungtis tarp èia ir Ten. Vëliau romënai toká kryþiø pavertë

mirties medþiu. Dievo Sûnus ðá iðniekintà medá  kryþiø vël paðventi-

no, paversdamas já Atpirkimo, Paþado ir Amþino Gyvenimo simboliu.

Lietuviðkai Medþio sampratai tinka visa, kas pasakyta apie

kryþiø, ir kartu tai, kà talpina savyje ratas (kiauðinio pasaulëvaiz-

dis). Juk medis iðauga ið sprogusios sëklos, paslaptingo maþuèio,

taèiau begalybæ talpinanèio grûdo

 to paties rutulio, kiauðinio. Ið

taðko, vos matomos sëkliukës iðsiskleidþia po pasaulius ðakos, iðky-

la á dieviðkas aukðtumas kamienas, suputoja lapais gyvastis, uþgieda

virðûnëje dvasios paukðèiai. Pagrindinis rytietiðko Kiauðinio ir

baltiðko Medþio skirtumas tas, kad ten vaizduojamas dar nepa-

sireiðkæs, po lukðtu glûdintis pasaulis, o mûsø kraðte Gyveni-

mas jau auga, þaliuoja, þydi.

Ir pats þmogus

 Kryþius, pradþia ir vidurys (sanskr.

madhyam) kartu, tiltas tarp dangaus ir þemës, tarpininkas (lot.

medium), pasaulio Aðis (Að), tai

 pats medis (arba mediam) [11].

Paþvelkime á þmogø iðkeltomis aukðtyn arba iðtiestomis á ðonus

rankomis. Regëkime kraujotakos, nervø ir jëgø upes. Medis, be-

siðakojàs mumyse, taps akivaizdus. Èia iðryðkëja dar vienas rytie-

tiðko rutulio  Kiauðinio ir baltiðko Medþio  þmogaus skirtumas.

Ðtai þmogaus kiauðas

 tam tikrø jo galiø talpykla, kurios tik men-

kas nuoðimtis pasireiðkia per visà þmogaus gyvenimà. O þmogaus

Að

 pasaulio Aðis  stuburas, Ðerdis einanti per Ðirdá  nuolatinë

gyva Dangaus ir Þemës jungtis. Ja dauguma þmoniø taip ir neið-

moksta naudotis. Juk gyvatë (gyvybës energija), raitydamasi aplink

Medþio kamienà (Aðá, stuburà) ir per jo jëgø ratus (èakras) kil-

dama aukðtyn, turëtø iðsiverþti per vartus (bromà?) virðugalvyje



Bramos angà ir þmogø panardinti (nirvana) á tikràjà Ðviesà, sulieti

já su Dievu.

Ar daug pasaulyje þmoniø, gebanèiø naudotis savo asmeninio

kiauðinio turiniu (smegenimis) ir savo vidiniu medþiu

 jëgø aðimi?

Pagal druidø sampratà þmogus sutvertas ið medþiø. Augalø

gyvenimas paslaptingesnis nei priimta manyti. Mes labai maþai

þinome apie augalø pasaulá ir þinome, daþniausiai, ið vartotojiðkos

arba estetinës pusës. O senoliai þinojo, kad kiekvienas augalas turi

dvasià [4]. Medis gyvas, jis geras, dosnus, iðmintingas ir galingas.

Medþiai

 mûsø broliai ir pagalbininkai, galintys priimti, ásiurbti

dalá mûsø skausmo arba suteikti, iðspinduliuoti jëgos. Ðtai àþuolas

ir klevas

 stiprybæ, pastovumà, iðtvermæ skleidþiantys vyriðki

medþiai, dvasinës jëgos teikëjai; berþas

 visomis progomis reika-

Pav. 10

Medþiai ant kraièio skrynios (tapytas) ir ant kultuvës (droþinëtas)

lingas draugas, gydantis ir baudþiantis kartu (plg. berþines vantas

pirty ir berþinæ koðæ

 visa tai turi ir fizinæ, ir psichinæ, ir ener-

getinæ galià); liepa

 patarimø, pastovumo, susikaupimo jëgas

teikiantis moteriðkas medis; tuja

 gera apsauga; na o alksnis  ne

duos, o atims

 pvz. danties, pilvo ar galvos skausmà, iðvalys aplinkà

 pvz. net uþterðtoje vietovëje ðaltinis po alksniu bus ðvarus (taèiau,

jei ðalia alksnio bûsi nuolat, nusiurbs ir jëgas bei sveikatà).

Lietuviðkuose, baltiðkuose simboliuose

 audiniø, siuviniø,

tapybos, droþybos ir kt. raðtuose

 medis ar jo dalys daþniausiai

sutinkami.

Tai Saulës medis, Dievo medis, Auðros medis, Ðventasis me-

dis, raudonasis medis, Gyvybës medis, Pasaulio medis arba

àþuolëlis, eglutë, didysis krûmas ir pan. Ði vardø ávairovë vël atsi-

rado, pamirðus simboliø senàjà prasmæ. O esmæ atskleidþia pa-

prasèiausias vardas

 Medis.

Net mûsø tautinis kostiumas

 tam tikras Medþio simbolis,

apibendrinantis visus tris jo lygmenis

 ðaknis (kurpës, klumpës,

vyþos, pentinai, raðtuotos kojinës ir pan.), ðakas (visi rûbai ir ypaè

gyvybës, vaisingumo ávaizdinys  prijuostë, þiurstas, skreitas) ir

virðûnæ

 iðsiskleidþiantis, atsiveriantis karûna, vainiku, ðvytinèiu

baltu nuometu ant galvos (plg. su lotosu).

Pereikime prie dar vieno medþio  kryþiaus pavidalo. Tai



stogastulpis, stulpas, stabas. Stulpas ar stulpelis pats vienas yra

religinis simbolis. Daugelyje senøjø kultûrø stulpas yra dvasinës

Bûtybës nusileidimo vieta. Kartu tai

 Visatos ar Pasaulio aðis ir

raidë I, kuri yra Jëzaus  þmonijos Atpirkimo aðies  þenklas (plg.

vyriðko prado ávaizdinys ir Mandalos vidurys). Beje, garsas I



virðugalvio èakros (Bramos angos) virpesys. Vargiai krikðèiony-

bëje bûtø galëjæs iðaugti toks kryþiaus (ne Nukryþiuotojo) garbi-

nimas, jei ankstesnëse kultûrose nebûtø stipriai ásiðaknijæs dvasi-

nis

 religinis sauso medþio ávaizdis [26]. Tai  pagrindinë

koplytstulpio dalis, jo stiebas. Stulpo stogelis visad smailus

 piramidës, kûgio pavidalo ar dviðlaitis. Plg. su stogo kraigu,

kuris laikomas ðventa vieta, vaizdþiai paþymimas ar puoðia-

Pav. 11.

Antkapio stulpas, stogastulpis ir seniausieji koplytstulpiai

mas. Tad ðitoks stogastulpis  2jø religiniø ávaizdiniø (trikampá

aptarsime vëliau) junginys [26].

Lietuviðkieji pakeliø koplystulpiai daþniausiai 3jø aukðtø,

atitinkanèiø tris Visatos sàrangos lygius: poþemá, antþemá (þemæ)

ir dangø (dausas). Tai kosminio Medþio, jo ðaknø, liemens, ðakø

ir virðûnës atitikmuo.

Beje, tasai statmenas

 tai ir jau minëtas pirmasis veiksmas,

Pav. 12.

Triaukðèiai koplytltulpis ir varpinë

poveikis materijai, þaibas ið virðaus þemyn, vyriðkas judesys (Man-

daloje

 nusileidþiantis dievas). Kita vertus,  tai staèias falas

(gr.) ar linga (sanskr.), vëlgi vyriðka galia apvaisinantis materijà 

moterá. Tai galingos bûtybës ar stebuklingos jëgos þenklas, vaisin-

gumo ir ypatingø kosminiø jëgø, kuriamosios galios ir gyvybës ðal-

tinio simbolis. Kai kur

 net pasaulio aðies simbolis [43].

Baltø kraðtuose nëra tokio paþodiðko vyriðkø ir vaisingumo

galiø garbinimo (falo kulto) kaip Rytuose, taèiau ðá prasmiø

sluoksná mûsuose simboliðkai atstovauja, pvz., pavasario ðvenèiø

verbos, þadinanèios ið þiemos sàstingio ir skatinanèios pavasariðkà

gamtos  þemës  materijos galiø pabudimà bei vaisingumà. Arba

 pirmasis pavasario Perkûnas, perduriantis þemæ, sujudinantis,

supurtantis, atidarantis jà naujam gyvenimui [14].

Medþio, stulpo, kaip vyriðko ir moteriðko, dangiðko ir þemiðko

pradø (

ir ) junginio iðraiðka galëtø bûti senojoje statyboje

ir taikomajame mene paplitæs stulpas su sau-

lute arba liaudies dainose minimas ramstis.

Mûsø senø statiniÿ stulpuose pasikartoja tas

pats pavidalas

 rutulys arba kubas tarp dviejø

piramidþiø [16].

Ðiame stulpe galima áþvelgti ir pasuktà kryþiø

. O tai  virs-

mo simbolis, rodantis persikeitimà, perëjimà ið þemës á dan-

gø, ið vieno gyvenimo tarpsnio á kità, ið trobos á laukà ir pan.

Virsmo akimirka ir yra tas sankirtos taðkas tarp dviejø skir-

tingø pradø, laikotarpiø, bûsenø ar pan. Taigi senosios trobos

prieangio ramstis þmogui visàlaik primindavo jo vidinio, dvasinio

ir iðorinio, medþiaginio kitimo bûtinybæ, vaizdþiai statydavo já

(rutulá ar kubà) á sankirtos taðkà.

O ðtai toks, taip pat daþnai sutinkamas stulpas,

kuriam taip pat tinka bendrinë Aðies samprata, la-

biau panaðus ne á trikampiø jungtá, o á sraigtà

 á

krivûlæ, senøjø þyniø, kriviø lazdà su apsivijusiu þalèiu.

Krivûlë simbolizuoja

aplink Aðá (þmogaus atveju 

aplink stuburo energetiná kanalà) aukðtyn kylanèià

gyvybinæ jëgà (gyvatæ), kuri þinanèiojo, þynio yra val-

doma ir nebepavojinga, negelianti (þaltys). Toji jëga iðkiða galvà

pro lazdos virðuje esanèius vartus. Rytietiðkai pasakytume taip:

kundala praþysta tûkstantalapiu lotosu virð paðvæstojo (prabudu-

siojo, praðviesëjusiojo) galvos, prasiverþusi pro Bramos angà (var-

tus). Tai vël þmogaus kaip jungties, Aðies tarp dangaus ir Þemës,

galinèio ir privalanèio þemàjà, þemiðkà jëgà iðkelti aukðtyn, perkeisti

á dvasinæ

 paðventinti, sudvasinti medþiagà (materijà), pareigos

pavaizdavimas ir priminimas dvasiniø ávaizdiniø,

senøjø apeigø, o ir paprasèiausiø klëtelës atramø

pagalba. O tasai prabudimas, vartø dievop atidarymas

 tas pat Didysis virtimas  virsmas.

Ta pati gyvatë raitosi ir apie tauræ senajame

medicinos þenkle, ir apie Eskulapo lazdà:

paslaptin-

goji gyvatës energija

 ir dvasinës, ir kûniðkos

sveikatos pagrindas.

Ádomi medþio  stulpo atmaina, lyg jø jungtis ar

apibendrinimas

 Laimos simbolis. Jis yra labai se-

nas ir vaizduojamas kaip ðaka, ðluota, spyglys, þabas.

Ðiais vardais liaudyje jis ir vadinamas.

Pav. 13

Stiebiasi verbos

Þmogaus laima  laimë, jo dalia, likimas priklauso 1) nuo as-

mens prigimties (genai, kraujas, karma), kurios þemiðkà kilmæ rodo

trikampëliai virðûnëmis þemyn, ir 2) nuo jo paties pastangø, lais-

vos valios

 nuo jo dvasinio ir kûniðko stuburo tiesumo, nuo aðies

 Að kokybës. Kita vertus, Laimos þabas, spyglys

 lyg varomoji

priemonë (berþinë rykðtë), paskata veikti savo dalià, paèiam kurti

savo laimæ. Ádomu, kad baltø kraðtuose pasitaiko (tik þymiai reèiau)

Laimos ðakø su kampeliais á virðø. Tai rodo, kad þmogaus likimà,

jo atsineðtos karmos sudeginimà, laimës  meilës ir pagalbos gavimà

átakoja ir poveikis ið virðaus

 Dievo valia, Jo malonë ar atleidi-

mas. Taèiau retas moka tai iðmelsti, iðtiesti savo Aðá taip, kad suge-

bëtø ið Ten siunèiamà pagalbà priimti.

Beje, èia ir vizualiai, ir kalboje, ir prasmës poþiûriu vël regi-

mas ryðys su verba (þabas  stiebas  statmuo)

 yra ir poveikis ið

Aukðtybiø, ir staèias, veiklus skatinimas.

Matome, koks keistas yra kai kuriø tyrinëtojø poþiûris á pa-

saulá,

 jie laimæ, dalià, auðrinæ, perkûnà, kaukà, velnià, giltinæ ar

marà vadina dievais. Þinoma, galima ðias sàvokas, kaip svarbias ir

dvasines, ir kaþkuria prasme

 ið tiesø gyvas, raðyti didþiàja raide.

Taèiau tai bus tas pat, kaip Medis, Ratas ar Aðis. Gal bent ðie

ávaizdiniai netaps paversti dievais...

Iðvis, senovës baltø kaltinimai stabmeldyste tolygûs priekaið-

tams uþ Dievo þenklo þemëje pagarbinimà, t. y. uþ ðiandieniná

nusilenkimà kryþiui. Juk stabas

 tai Pasaulio stuburas, stebulë,

Visatos Aðis, besistiebiantis aukðtyn Rojaus Medis, stebuklus dali-

jantis Visuotinis Kryþius, tai dvasios vëliavos stiebas, jis kelia nu-

ostabà, verèia stebëti ir stebëtis. Stabas gali bûti medinis, geleþinis,

molinis, akmeninis, auksinis ir t. t. (kaip ir kryþius)

 tai jo, kaip

Aðies, esmës nekeièia. Svarbu, kad jis stiebiasi Aukðtyn. Tikriau-

siai seniausieji stabai buvo akmeniniai ir mediniai (tiesiog dideli

akmenys ir medþiai), kadangi pats þodis stabis prûsø kalba yra

akmuo, o latviðkai stabs

 tai stulpas. Stabas, Aðis eina ir per

esminá dieviðkà þmogaus Að, ir per jo þemiðkà bûstà

 stubà 

kaip ir kryþius, jungia þemæ ir dangø. Þinoma, stabui, kaip ir bet

kuriam dvasiniam reiðkiniui, kyla daug pavojø. Pametus, uþmirðus

jo esmæ, tuðèia skvarma sustabarëja, netenka gyvybës, dvasios.

Toká poþiûrá patvirtina ir jëgø tinklas þemës pavirðiuje. Tai

lyg ávairaus kraðtiniø ilgio korys, kur linijø susikirtimo taðkuose

pasireiðkia ypatingos þemës ir dangaus galios, kyla jëgø srautai ið

apaèios ir lyja visatos lietus ið aukðtybiø. Tai vadinamosios geros

ir blogos vietos, kurios iðsidëstæ grieþta tvarka. Dauguma ðiø vietø

vienaip ar kitaip paþymëtos

 aukuru, ðventykla, akmeniu ar ki-

taip. Á jas atsiþvelgiant statyti namai, baþnyèios, kasti ðuliniai ir t.

t. Dauguma ðiø paminklø jau seniai sunaikinti, taèiau buvusá

þinojimà dar ámanoma atsekti. Taigi ádomiausi (gal kad sunkiausia

sunaikinti) ðiø vietø akmenys  stabiai  stabai, kuriø sukauptà ir

skleidþiamà jëgà jautrieji þmonës jauèia. Ði laukø ir giriø akmenø

savybë kaupti ir tiekti visatos galias dar syká patvirtina jø bend-

rumà su kryþiumi, kuris taip pat priima ir paskirsto visatos jëgas.

Gerosiose, stebuklø, stuburo vietose protëviai statydavo ne tik

ðventyklas, bet ir savo sodybø stubas, kuriø stogas bûtinai turi

bûti smailus

 gaudyti aukðtybiø siunèiamoms jëgoms. Ðiuo

poþiûriu medis, akmuo, stulpas artimi Mandalos centrui. Á ðiø sà-

vokø laukà patenka ir kalnas (pasaulio bamba, kelias aukðtyn,

ryðys tarp þemës ir dangaus), ir aukø stalas (ðventasis akmuo, al-

torius). Tai vël

 ir aðis, centras, ir paaukðtinimas, pakilimas.

Taigi, ásiklausykime á didþiuosius Lietuvos akmenis, atsukime

á juos delnus, prigluskime. Gal pajusime, kad jie gyvi, tik savaip,

lëèiau gyvi. Kaip ir medþiai.

Akmuo kaip þenklas, kaip dvasinë sàvoka ir tiesiog daiktas

turi daug prasmës lygmenø. Yra nuomonë, kad lietuviðki koplyt-

stulpiai

 tai savà raidos kelià nuëjusiø akmeniniø stulpø  men-

hirø atmaina. Tokie akmenys gali bûti tiek mirusio þmogaus dva-

sios, tiek transcendentinës bûtybës nusileidimo vieta [26] (plg. su

Mandala). Dvasinëse rusø eilëse ir liaudiðkuose uþkeikimuose,

uþkalbëjimuose svarbiausioji ðventenybë yra sala, kur guli ðventas

akmuo. Po tuo akmeniu paslëpta visa pasaulio jëga ir iðmintis.

Akmens ypatingumà patvirtina ir pinigai

 regimas atitikmuo

kaþkokios vertybës ar jëgos, turinèios visuotinæ reikðmæ. Mitiniai

Aukso vilna ir Auksinis akmuo; akmuo, á kurá dievdirbiø paveiks-

luose remiasi Sofijos

 dieviðkos Iðminties pëdos; dao iðminèiø

nemirtingumo perlas; stebuklingasis ðventasis akmuo, kurá, pagal

viduramþiø Europos sakmes, iðsaugojo angelai Dievo mûðio su

Ðëtonu metu ir nuleido á þemæ, kad jau tada, prieðtvaniniais lai-

kais, jis paþymëtø pasaulio vidurá ir taptø pergalës prieð blogá áþadu

[8]. Pagal Rytø padavimà visaþinojimo Akmens skeveldros ið Ðam-

balos pasklido po visà pasaulá. O Baltijos gintaro gydomàsias, ap-

saugos, stebuklines ir burtø galias þinome ir jauèiame. Pats ginta-

ro pavadinimas rodo, kad ðis protëvynës medþio kraujas skirtas

mums ginti. O brangiøjø akmenø, kristalø stebuklai tikriausiai glûdi

kristalinëje gardelëje, kurioje slypi dar neatskleista esmë. Galime

tik spëti, jog tai vëlgi keistos gyvybës rûðis. Panaðiai, kaip ir visa

mûsø Þemë

 gyva (Gaja).

Þmogus

 tobuliausias Aukðtëjo kûrinys, tvërinijos Aðis. Tai

tas pats Kryþius, Medis, galintis pakauðiu (virðûne) bei rankomis

(ðakomis) kaupti dangaus galias arba savimi perkeisti gyvatiðkà,

apatinæ, þemës gyvybinæ jëgà, ir privalantis ðià sukauptà Visatos

galià skleisti aplink save, sudvasinti medþiagà (materijà), teikti,

dalinti, spinduliuoti saule ir trykðti ðaltiniu.

Tai mano,

Aðies  Að, pareiga.

SVASTIKA

Dabar ásivaizduokime  Sutvërëjas priverèia kryþiø suktis.

Tegu padalintoji Visuma, sutvertieji ir atskirtieji Dangus ir Þemë

vystosi, tobulëja, tegu keièiasi vietomis ir papildo vienas kità. Tegu

ðviesa mainosi su tamsa, mirga ir þëri, tegu naktis keièia dienà, o

sutemose brëkðta auðra. Tegu vandenyno banga uþgesina ugnikal-

ná, o þaibas áskelia gaisrà. Tegu gimsta kûdikëlis ir mirðta senukas.

Te susiima uþ rankø bernelis su mergele ir ðoka rateliu.

Taigi paþvelkime á svastikà

 besisukantá kryþiø:

arba .

Kryþiaus linijos, iðjudintos begalinës visatos kirstinës uþlûþo,

ágavo energetinæ iðraiðkà

 sûkurá [17]:

Tai rodo judëjimo ratu kryptá ir iðryðkina bendrumà su skri-

tuliu. Pasukta svastika rodo didesnæ jëgø sankaupà sankirtos taðke

ir aukðtesná judrumo laipsná:

Baltø kraðtuose daþniau sutinkama pasukta svastika, judru-

sis kryþius, o Rytuose

 nepasukta [17]. Kitaip pasukti, suprieðinti

sûkuriai virsta naujais pavidalais:

Ðie simboliai liaudyje vadinami iðverstu Ugnies kryþiumi,

kabliø kryþiumi ir pan. Taèiau tokie vardai apie gautus simbolius

nieko nepasako. Rombø, trikampiø jungties ir pan. pavidalø pras-

më kita nei svastikos. Tai greièiau persikeitimø, virsmø ávaizdi-

niai. Staèias

  tai iðorës, skvarmos virsmas (pvz. gimimas,

mirtis), o gulsèias   tai vidinis, esmës virsmas (pvz. vestu-

vës, Kalëdos) [23]. Taèiau virsmo sàvoka visiðkai dera ir su su-

prieðintos, uþdarytos, didþiulës persikeièianèios energijos sankau-

pos samprata. Rytuose daþnesnis statmenasis simbolis

(èia

asmens tobulëjimui svarbiausia mirtis ir gimimas, kûnø keitimai



reinkarnacijos). O baltø kraðtuose daþniausiai vaizduojami esmës

virsmai, iðtisos jø grandinës

. Pagal mûsø protëviø

paþiûras iðoriniø persikeitimø (mirties, gimimo) kokybei didþiausià

átakà gali daryti tik vidinis asmens gyvenimas

 esminiai virsmai jo

ðirdyje, dvasioje.

Taipogi

+ = = , t. y. begalybë, begalinë kai-

ta (erdvëje

 Mebiuso juosta).

Sanskrito kalba su reiðkia gerai ir yra susijæs su palaima, as

bûti; þodis suas sako, maþdaug, bûk laimingas, geros sëkmës.

Tai

 lyg visa ko gero linkëjimas. Taèiau aiðkiausiai svastikos kaip

simbolio, kaip sàvokos ir kaip apeiginës priemonës ypatingumà

rodo bûtent lietuviø kalba. Jau vien raidþiø derinys sv (ðv), átiki-

na, jog svastika

 ypatingai svarbus, svarus, sveikas, ðvarus, ðvy-

tintis, taigi

 ðventas simbolis. Svastika  tai Dievo, Jo kûrybos,

ðviesos, Jo kibirkðties ðvystelëjimas (svastelëjimas) tarp mûsø. Net

pati ðviesa kaip tokia. Metraðtininkai ir tautosaka mini baltø ðvie-

sos dievybæ Ðvaistikà ar Svaistikà (Suaixtix, Swaikticks) [45]. Kal-

ba rodo, kad svastikà mûsø protëviai naudojo kaip nusilenkimo,

maldos, apsaugos priemonæ ávairiose, mums jau nebeþinomose

garbinimo apeigose. Svastikos pavadinimas rodo, kad, galbût, ðven-

tës metu kaþkoká, tikriausiai bûtent nulenktais galais kryþiaus

pavidalo daiktà, reikëdavo ypatingu apeiginiu bûdu ðveisti (trinti,

valyti) ir sviesti, ðvystelëti, ðveisti (mesti). Galbût, tuo metu svasti-

ka ypatingai ðvystelëdavo ne tik ðviesos blyksniu, bet ir jëgos

pliûpsniu (energetiniu impulsu). Ðitø, mûsø senøjø þyniø, vaidilø,

kriviø kapuosna nusineðtø dalykø, jau tikriausiai niekad nebeat-

rakinsim.

Ðtai dar keletas sàvokoms ðvæsti (sviesti, svastika) atliepianèiø

þodþiø

 pvz. svetys, svotas, svotba (slavø ñâàäüáà vestuvës),

sanskr. svadha, arba lenkø úwiat, rusø ñâåò (kas kartu yra ir

ðviesa, ir pasaulis)...

Pav. 14

Svastikos austinëse juostose ir marguèiø raðtuose

Ðia proga galim kitomis akimis paþvelgti ir á toká, rodos, labai

jau ûkiðkà dalykà kaip sviestas. O juk tai

 svastikos brolis. Gal-

bût ðá, ið kanopiniø pieno (o gal tik ið ðventos karvës, kaip Indi-

joje?) gaminamà penà vartodavo tik ðvenèiø progomis, ir tai ne

maistui, o apeigai,

 sviestà reiktø sviesti*. Indijoje manoma, kad

svieste sukaupta kosminë energija: jis gaunamas ið pirmojo ir mais-

tingiausio maisto

 pieno (kuris pats yra vaisingumo ir nemirtin-

gumo simbolis), ðá muðant dieviðku rimbu. Kriðna vaikystëje

vaizduojamas þaidþiantis su sviesto rutuliuku.

Svastika vainikuoja daugelio senø tautø religinius simbolius.

Tai kûjis, iðskeliantis þieþirbas ið Erdvës ugniakuro, ir ðios

þieþirbos tampa Pasauliais. Þiebti kibirkðtá

 kurti ugná ir kurti

pasaulá

 tas pats. Svastika  ir griaustinio kûjis; jis taps

nebereikalingu, kai blogio karalystë þlugs. Tai ir Tvërimo kûjis,

rodàs sukimàsi Laiko cikluose. Sudëtingi ðio simbolio ávaizdiniai

slepia Visatos paslapèiø raktà. Jis gimë mistinëje pasaulëvydoje

ankstyvøjø arijø, kurie patalpino já ant paties amþinybës slenksèio

 ant Gyvatës Ðeðos galvos. Tai Visuotinës Kûrybinës Jëgos, ky-

lanèios ið tyros Dvasios ir pasibaigianèios tankioje materijoje,

pradþia ir pabaiga. Kas suvoks jos prasmæ, visiems laikams iðsi-

vaduos ið didþiojo Mono (majos, iliuzijos) vilioniø, gundymø,

þavesiø grandiniø [24].

Svastika

 toks talpus simbolis, kad juo vaizduota daugybë ið

pirmo þvilgsnio net prieðingos prasmës dalykø. Budistams,

kinieèiams ir mongolams svastika reiðkia deðimt tûkstanèiø tiesø.

Tai mistikø, iðminèiø, paðvæstøjø, aiðkiaregiø þenklas ir árankis.

Þiniø saugumo, slaptumo, nelieèiamumo, apsaugos, amþinos ty-

los, kurios uþdangà galës pakelti tik iðrinktieji, ávaizdinys. Kai kur

* Taip þiûrint, beveik visas senovinis mûsø maistas  dvasinis. Plg.: duona

ir daina, diena, dovana, dangus, sanskr. dhana; rugys ir raugas, ragas,

rega, ragana; kvietys ir kviesti, kvaiðti; medus, midus ir medis; alus, sula

ir sala, saulë, siela, rus. sila; vaisiai  vaistai. Pagal senà dainà sûris spaustas

devyniakampis (9  ðventumo ávaizdis), o sanskrito kalba sûrya  tai

saulë.

svastika vadinama gamiruotuoju kryþiumi, nes esanti sudaryta ið

keturiø viename taðke sujungtø raidþiø

(gama) [7]. Taèiau, tur-

bût bûtent raidë gama, kaip ir skaièius 7, kilo ið svastikø. Svasti-

kos simbolá þinojo beveik visos senosios pasaulio tautos. Ji laikyta

slapta, galinga burtø priemone, saulës, ðviesos þenklu, gyvybës bei

derlingumo ðaltiniu, o ið kitos pusës

 perkûno, dangaus rûstybës,

svaidomø þaibø ávaizdþiu. Yra ir paprastesniø svastikos pavidalo

aiðkinimø. Ji reiðkusi senovës pasaulio þemëlapá, kuriame vaizduo-

jamos keturios upës, tekanèios ið vieno ðaltinio á 4 puses

 ðiauræ,

pietus, rytus ir vakarus (Rojus? dangiðkoji Jeruzalë?). Kiti teigia,

kad svastika esanti dangaus planas, rodantis Gráþulo Ratø padëtá

ávairiais metø ketvirèiais [7]. Galima ðiame þenkle áþiûrëti ir 4 áëji-

mus

 ið ðiaurës, pietø, rytø ir vakarø. Svastika gali þymëti ir ke-

turis pirminius elementus

 þemæ, vandená, orà, ugná.

Svastika baltams

 prûsams, lietuviams, latviams, o ir visiems

senovës arijams,

 kilmës ir tikybos simbolis, ðviesos, laimës, sëk-

mës, apsaugos ávaizdinys. Ji austa, droþta, pieðta ir siuvinëta. Lietu-

viø tautodailëje yra abi svastikos

 kairioji ir deðinioji. Liaudyje svas-

tika vadinama ávairiai: Ugnies kryþius, Perkûno kryþius, Laimos

kryþius, kabliø kryþius, ðakø kryþius. Latvijoje rasta XII a. vilnonë

skara, iðdailinta 42 puoðniomis svastikomis, kuriø èia yra 20 va-

riantø. Rasta ir III a. þalvario segiø, iðgraþintø Ugnies kryþiais [12].

Svastika padeda aiðkintis ir tai, kodël kitur pasaulyje ðventu

laikomas skaièius 7, o baltø kraðtuose, Lietuvoje toks dieviðkas,

visaapimantis, ðventas skaièius yra 9.

Visais laikais ir daugumoje ðaliø skaièius 7 laikytas ðventu.

Babilono bokðtas buvo 7 aukðtø, Roma pastatyta ant 7 kalvø; indø

tikyba teigia, kad pasaulá sukûrë 7 jëgos; Buda sëdi po ðventu

figmedþiu su 7 vaisiais; senovës Graikijoje þinota apie 7 pasaulio

stebuklus ir 7 garsius iðminèius; Biblijoje kalbama apie pasaulio

sukûrimà per 7 dienas, apie 7 nuodëmes, 7 dorybes ir 7 bado

metus; dabartinæ savaitæ sudaro 7 dienos; vaivorykðtë

yra 7 spalvø,

o oktavoje  7 natos [7]. Indijos jogas atveria savo kûne septynias

èakras, pakeldamas, pervesdamas per jas gyvatiðkà jëgà

kundalini, kuri praþysta tûkstantalapiu lotosu virð jo galvos

dþiugioje susijungimo su Aukðèiausiuoju, panirimo Jo ðvieson

palaimoje. Islamo mistikas verþiasi link Dievo sosto per septynias

paslaptingas stoteles, kartodamas dangiðkàjá kelià, kuriuo kadaise

perëjæs pranaðas Muhamedas. Þinomi ir 7 dangûs, vis aukðtesni ir

skaidresni, judëjø kosmologijoje; 7 pirmosios krikðèioniø maldos

Tëve mûsø praðymai  meldimai; 7 filosofinio akmens gaminimo

eigos lygmenys. Senojoje Mezopotamijoje dangiðkoji ðventykla

ásivaizduota septyniapakope (piramide). Krikðèioniø

ðventraðèiuose 7

 Sofijos  dieviðkos Iðminties skaièius [8].

O baltø tautosaka, dainos, pasakos, simboliai ir visa pasaulë-

jauta rodo kà kita. Laimës ieðkoma uþ devyniø kalnø, devyniø jûrø;

kovojama su devyngalviu slibinu; Elenytë turi 9 brolius; labai daug

 tai devynios galybës; Eglë þalèiø karalienë þemëje vieðëjo 9 die-

nas; Kalëdø elnias

 devyniaragis; per Rasà renkamos trejos

devynerios þolelës; Kûèioms ruoðiami 9 patiekalai; dainoje

spaudþiamas devyniakampis sûris; dirbama iki devinto prakaito;

lakðtingala vadinta devyngerkle; senoji baltø savaitë turëjusi ne

septynias, o devynias dienas; o jau kai viskas gerai baigiasi,

 atsi-

duriama devintame danguje. Skaièiaus 9 ðventumas akivaizdus net

kalbos lygmenyje

 palyginkime þodþius Dievas, davë, dyvas (ste-

buklas, nuostaba), dovana ir devyni.

Beje, devynetas svarbus ne tik baltams. Lotynø liturgijoje Ky-

rie eleison kartojamas 9 kartus; gieda 9 angelø chorai; Centrinës

Azijos mitologijoje devynaukðtë pagoda simbolizuoja dangø; is-

lame maldos vërinyje yra 99 karoliukai; pagal islamo sampratà

visatà sudaro 9 sferos; kûrëjus ákvepia 9 mûzos [43].

Tai kur septyneto ir devyneto bendrumas? Juk negali bûti,

kad tokie seni, svarbûs, esminiai pasaulëþiûriniai dalykai ávairiose

tautose bûtø suvokiami visiðkai skirtingai. Be abejo, taip ir nëra.

Ðtai paþiûrëkime. Teigiamà (pagal laikrodþio rodyklæ, stebë-

tojo atþvilgiu

 deðinën besisukanèià) svastikà sudaro ketu-

rios septyniukës

 7. Ðios teigiamos, vyriðkos, besiskleidþianèios

svastikos sukurtas sûkurys (atkreipkime dëmesá

 sûkurys visada

kà nors sukuria!) brëþia devynetà:

Taigi besisukanti svastika (septynetai) ir raðomas devynetas

iðreiðkia tà patá

 radimàsi ið vieno taðko, skleidimàsi, dieviðkos

ugnies áþiebimà viename tuðtumos (begalybës, chaoso) taðke ir

jos plitimà á aplinkà, mitinio Kûjo áskeltà kibirkðtá, pirminá postûmá,

kûrybà. Taigi simboliai

, 7 arba 9 iðreiðkia ðventumà, dievið-

kumà. Na, o ðventumà vaizdþiai iðplëtus, padidinus gaunamas

visuotinai priimtas Dievo skaièius

 777.

Èia vël matome tà patá baltø ir kitø tautø pasaulëþiûros raið-

kos (ne esmës) skirtingumà, kaip ir jau aptartu Kiauðinio bei

Medþio (grûdo ir daigo) atveju. 7 rodo dar neávykusá poveiká (lyg

kûjo pakëlimà), o 9

 jau ávykusá, jau áskeltà kibirkðtá, ásuktà,

sukurtà sûkurá.

O kà, ðitaip þiûrint, rodo neigiama (prieð laikrodþio rodyklæ,

kairën besisukanti) svastika? Svastikà

sudaro keturios raidës

(graikiðkai gama). Ði svastika traukia á vidø, á aðies taðkà, o

jos sukurtas sûkurys brëþia ðeðetà:

Taigi skaièius 6 Lietuvoje turëtø bûti þemës simbolis. Tai patvir-

tina ir raidë gama

 . Graikø ea (gea) reiðkia þemë (plg. gea 

gama  þemë  gemë). Taigi simboliai

, arba 6 þymi traukimà-

si vidun, á ásèias, slëpimàsi, gimdymo vietà, tamsà, moteriðkumà,

þemiðkumà, gyvybës gimimà.

Kita vertus, svastikà

sudaro dvi raidës S ( )  lietuviðki

þalèiukai arba gyvatës (plg. gyvatë  gyvata  gyvybë). S, þaltys,

gyvatë

 tai þemiðkoji gyvybinë jëga (Rytuose  kundala), spirale

susisukusi apatiniame þmogaus jëgø rate (èakroje) ir vijomis, sûku-

riu kylanti aukðtyn. Ði gyvatiðka (S) jëga gali iðkelti á tobulybës

ðviesà, o, nesugebant jos valdyti, gali ásukti á juodþiausià bedug-

næ. Èia prisiminkime tûkstantagalvæ induistø gyvatæ Ðeðà, kuris

laiko þemæ ir yra Viðnu guolis, kuomet pastarasis miega laikotarpi-

uose tarp pasaulio kûrimø. Ðeða

 poþeminiame pasaulyje gyve-

nanèiø gyvaèiø (plg. raidë G  gyvatë  gyvybë  gea ir skaièius

6) valdovas. Tai þiedu susisukæs roplys

 begalybës simbolis

[10]. O juk Ðeða

 tai ðeði.

Jis gal net ne nuodinga gyvatë, o lietuviðkas þaltys, þemiðkos

gyvybës ðaltinis ir palaikytojas, atðliauþæs á Indijos mitus ið bal-

tø þemiø bålø

 nuo ðeðëliuotos upës Ðeðupës? Beje, ant valdovo

Ðeðos galvos yra svastika, ir bûtent þemiðkoji, ðeðetà brëþianti

(

Na, o beprotiðkai iðdidinæ (suabsoliutinæ) þemiðkumà, þemës

galias ir apatines þemàsias þmogaus jëgas (energijas), gausime vi-

siðkà tamsà, begalinæ gelmæ, juodà poþemá, praþuvà, pragarmæ



þinomà ðëtono skaièiø 666.

Þemë nuo dangaus, tamsa nuo ðviesos, ramybë nuo judëjimo,

kaupimas nuo teikimo, vanduo nuo ugnies, moteris nuo vyro

neatskiriami. Dël to Lietuvoje vienodai daþnai sutinkamos, ávai-

riems raðtams naudojamos abi svastikos:

ir (daþniausiai

 pasuktos). Lygiai taip pat Rytuose naudojamas jin/jan simbolis

arba . Kinieèiø ðventraðtyje I czin net kiekvieno þmogaus

bruoþai, kurie vadinami devynetu ir ðeðetu, aiðkinami kaip

visuotiniø visapasaulinës kûrybos jëgø jin (þymima trûkia trigramø,

heksagramø ar pan. linija) ir jan (þymima iðtisine linija) simboliai.

Beje, grafiðkai 6+9= . Èia vël galime pastebëti begalybës

þenklà arba

Mebiuso juostà (8) rate, arba tà patá Rytø jin/jan. Tad

ðiø dviejø simboliø suma ir yra dar nepadalintoji visuma, begaly-

bë, o þmogaus (Adomo) atveju

 vyriðkumas ir moteriðkumas kartu,

t. y. þmuo prieð þmonos ir þmogaus atskyrimà.

Kituose kraðtuose daþniausiai pasitaiko moteriðkoji svasti-

. Teisybë, beveik visur bûtent ji vadinama vyriðka, teigiama,

geràja (atseit, jos galus deðinën nulenkia aplink þemæ sukdama-

si saulë). Taèiau juk svastikos esmë

 judëjimas savaime, kryþiaus

sukimasis (o ne sukimasis aplink kryþiø).

TRIKAMPIS

Gráþkime prie valingai padalinto, perskelto pusiau rato. Já

kertàs skersmuo atskyrë Þemæ nuo Dangaus, taigi ir apaèià nuo

virðaus, tamsà nuo ðviesos, moteriðkumà nuo vyriðkumo. Gavome

simbolá

arba vaizdþiau .

Rytø pasaulëvaizdyje tai atrodytø ðitaip:

. Ðis þenklas gal-

bût pranaðesnis, kadangi vaizdþiau rodo tai, kad ðviesos be tamsos

(vyriðkumo be moteriðkumo ir t. t.) nëra, kad jie vienas ið kito kyla,

viens kità papildo ir tik abu kartu sudaro dieviðkà visuotinybæ.

Taigi gavome dvi rato puses: virðutinæ

ir apatinæ . Jas

nubraiþyti, iðausti, iðpjaustyti ar iðkalti paprasèiau apibendrinus



atvaizdavus trikampiais. Be to, trikampis  raiðkus bûdas grafið-

kai vaizduoti dieviðkumà

 Trejybæ, nebegaliojimà medþiaginio pa-

saulio dësniø Dvasios lygmeny (Ten 1=3) ir pan. Taigi

rodo á

Dangø, aukðtyn ir simbolizuoja virðø, ðviesà, veiklumà, jëgà, vyrið-

kumà, net dvasià, sielà ir Dievà. O

rodo á þemæ, þemyn ir

simbolizuoja apaèià, tamsà, lëtumà, moteriðkumà, jautrumà, in-

tuicijà.

 tai dieviðka aukðtybiø ugnis;  tai þemiðkas gelmiø

vanduo. Ðios dvi galios (stichijos)

 ugnis ir vanduo  visapasaulinio

vyksmo, kûrybos pagrindas. Visi kiti elementai

 jø iðvestinës.

Ðiø dviejø pradø santyká (Rytuose

 jin/jan) þymi Dovydo

þvaigþdë (hebrajø tradicijoje), sudaryta ið abiejø trikampiø:

Oras yra ugnies stichijos pradmuo; astrologijoje jis þymimas

Þemë

 vandens stichijos pradmuo; astrologijoje jos þenklas .

Trikampis, trejetainiðkumas

 tai ir Trejybës ávaizdis. Tai nuo

neatmenamø laikø þmonijos pasàmonëje glûdintis suvokimas, kad

dvasiniame lygyje 3=1, trys viename ir vienas trijuose. Ðios die-

viðkumo bûklës iðraiðka plokðtumoje

 lygiakraðtis trikampis, kuris

atspindi visiðkà darnà ir pusiausvyrà, lygsvarà (visi jo kampø tað-

kai vienodai nutolæ vienas nuo kito ir nuo centro). Ið èia ir Apvaiz-

da, atkreipta á mus nuo ðventyklos durø:

arba arba

. Tai raiðkus mûsø protëviø dievybës suvokimo ir tokios

sudëtingos sàvokos vaizdavimo kûrinys. Tai Dievo akis trikampy-

je, kuris daþnai bûna saulës rate arba ðvyti spinduliais. Akis apskri-

time, skleidþianti ðviesos spindulius,

 amþino triasmenio Dievo

ðventumo simbolis. Trikampis reiðkia Ðv. Trejybæ. Liaudies sàmonëje

ðie visi vaizdiniai susiliejo á vienà

 Apvaizdà  þmogø ir pasaulá

globojanèio ir sauganèio Dievo simbolá. Trikampis neretai

droþiamas ir kryþiuje (daþniausiai virð kryþmos) [5].

Krikðèionybëje Dievas suvokiamas kaip vienas Asmuo, taèiau

Jo bûtis yra asmeniniai trijø Esybiø santykiai. Mokymas, kad di-

eviðkame lygmenyje trejybiðkumas ir vienatinumas tampa tapa-

èiais, nëra bûdingas vien krikðèionybei. Tai ávairiø tikybø moty-

vas. Pavyzdþiui, Trimutri induizme. Arba baltiðkasis triasmenis

Aukðtëjas Visadestis, apjungiantis dievybës kaip aukðèiausios

galybës ir Dievo kaip asmens

 Aukðtëjas (Tëvas) bei amþinybës,

begalybës

 Visad (moteriðkasis pradas, Ðventoji Dvasia) ir vien-

kartybës

 Estis (vyriðkasis pradas, Sûnus) sàvokas [13]. Jo vaiz-

dinis pavidalas

 nuostabi tokios sudëtingos sàvokos raiðka tautos

kûryboje

 lietuviðkasis kryþius  saulutë.

Á þmonijà þvelgia daug atidþiø akiø: Dievo

, Saulës ,

Þemës

...

Vienas svarbiausiø tikybos, dvasiniø þenklø

  tai Die-

vo, Dangaus, dangiðkojo Tëvo, stogo simbolis. Ðis trikampis

daþniausiai atviras á apaèià. Kartais jis braiþomas ir virðutinio pus-

apskritimio pavidalo:

. Ðis pavidalas  tai dieviðka apsauga,

dangiðka pastogë, pasaulio stogas. Kitame lygmeny

 ðventas Kal-

nas, turto krûva, taipogi vartai (iðëjimas

 áëjimas), tiltas (tarp

dangaus ir þemës, tarp 2 bûkliø, laikotarpiø ar pan.), vaivorykðtë.

Baltø kraðtuose ði dangiðka pastogë, kartais sàjungoje su kitais

þenklais, vaizduojama ávairiai:

Virð pagrindinio simbolio kai kur esantys ðviesuliai, þvaigþdës

vaizduoja Dievo ðviesà, dangiðkos meilës sklidimà, dieviðkø ki-

birkðèiø áþiebimà, net skaisèias sielas. Taèiau ðie þenkleliai ðiuo

atveju nëra esminiai, tai greièiau papuoðalai ar papildymai. Lygiai

kaip ir trikampiø viduje esà raðtai

 tai jau Dievo pasireiðkimo

pavidalai, ávaizdiniai pasaulio, esanèio po Juo ar Jame.

Pats Aukðèiausiasis atvaizduojamas kukliu

(jei iðvis Já

galima kaip nors vaizduoti...).

Ádomu ir tai, kad

yra skaièiaus devyni senasis grafiðkas

pavaizdavimas [18]. Tai dar syká patvirtina kalbos lygmenyje ir

tautosakoje pastebëtà skaièiaus devyni dyvinà dieviðkumà.

Na, o trikampio, rodanèio þemyn atmainos

 zigzagai, ban-

gelës (vandens simboliai) bei ávairiai uþbrûkðniuotos ar uþtaðkuotos

juostos (þemës simboliai). Visø jø bendrumas

 þemiðkume,

medþiagiðkume. Tai graþiai apjungia latviðka maros sàvoka. Liau-

dies dainø Mara siejasi su þeme, vandeniu ir dangumi ir ákûnija

visà medþiaginá pasaulá. Jos valdos

 þemë, kalnai, ðaltiniai, upës,

marios ir visi skysèiai

 pienas, kraujas ir kt. Marà raðtuose þymi

aðtriai lauþytos ir vingiuotos linijos. Tai sieja su vandeniu.

Nuoþulnûs brûkðniai ðalia vingiuotø linijø jà sieja su þeme. Beveik

ant kiekvieno liaudies meno kûrinio yra Maros þenklø. Ant indø

jie randami nuo akmens amþiaus [16].

Lietuviðkai tai bûtø marios, kurios mums jau siejasi tik su

vandeniu, na gal dar

 gelmës ramybe ir tamsa. Taèiau su þeme, su

tuo, kad dulke buvai, dulke pavirsi lietuviðkai sieja visa, kas miræ.

Slavø þodis ìèð taip pat labai talpus

 tai visas mûsø þemiðkas

pasaulis ir kartu taika (plg. su aukðtesniu slavø pasaulio lygme-

niu

 su jau minëtu ñâåò, kuris kartu yra ir ðviesa). O visa apibend-

rinanti þemë  pasaulis  mara

 tai Marë, Morë, Marija, materi-

ja, þemës moteris  motina ir Dievo sutvertas þmogus, galinti tap-

ti net tiltu, pervedant á ðá regimà pasaulá Dievo Sûnø.

Taigi, þemës simboliai atrodo taip:

 tai Maros vandenys,

 tai Maros þemë,

 tai ir taurë, ir luotas  valtis, ir karstas,

ir dauba  guolis, ir lopðys, ir ásèios.

Raidë M mistinë beveik visose Rytø ir Vakarø kalbose ir yra

bangø simbolis: Maitreye

 paskutinysis mesijas (budizme, in-

duizme); gr. Metis

 dieviðkoji iðmintis; Mimra  þodis, Logosas;

liet. Mirtis ir Motina; netgi Mozë; tvano vandenø vardas

 Mabul.

Judaizme ir krikðèionybëje Mesijas visada susijæs su Vandeniu,

Krikðtu, su zodiako þenklu Þuvimis (gr. Meenam) [24]. Visos zig-

zaginës raidës: M, W, Z, V, N gali bûti vandens ir þemës simboliai.

Dar vienas ádomus trikampiø (kampø) derinio simbolis

 latviø

Jumis arba lietuviø þirgeliai (liaudyje dar vadinamas dviguba

varpa, sukryþiuoti kirviai, þirgø galvos, gaidþiø galvos ir pan.):

Vienuose ðiø þenklø kampai nukreipti aukðtyn, kituose



þemyn. Dël to tikëtina, kad tai  dviejø skirtingø simboliø grupës

(pavadinimø iðkraipymà jau esame aptaræ). Paþástamas ir áprastas

simbolis yra senøjø stogø þirgeliai, paèia savo patalpinimo vieta

rodàs, kad yra vyriðkas virðaus, dangaus stogo, aukðtybiø apsaugos

(trobai, sodybai, jos gyventojams) ávaizdinys.

Kiti jumiai

nukreipti þemyn.

Dël to turëtø reikðti kaþkà þemiðko. Tam vi-

siðkai tinka áprastinis ðio simbolio aiðkinimas

 tai moteriðkas derlingumo, vaisingumo

þenklas. Latviø sakmëse Jumis yra vaisingu-

mo dievybë. Jis gyvenàs dviguboje varpoje,

rieðutø porelëje, ið vieno kamieno iðaugusiuose dviejuose

medþiuose

 þodþiu visur, kur yra ko dvejetas [12]. Tad tai þemës

 maros ávaizdiniø atmaina.

Simbolis

taip pat vadinamas Jumiu. Tai gali bûti

þemiðkas ketvirtainis po dvigubu Dievo stogu . Arba

tai þemës  motinos bangos

 raidë M, sujungta su þemës ir

dangaus jungties simboliu rombu

. Arba dvasios paukðtis

virð paparèio þiedo  vydos ágijimo, iðsilaisvinimo

akimirka. Bet kuriuo atveju tai rodytø aukðtybiø, dieviðkumo prisi-

lietimà prie materijos, prie þemës. Dël to suprantamiau, kodël lat-

viai ðá Jumá vadina Dievo sûnaus simboliu. Taèiau aiðkintis þenklø

deriniø prasmæ

 ne mûsø uþduotis. Nuo raidyno mokymosi iki

þodþiø ar sakiniø (pvz. juostø) perskaitymo

 ilgas kelias.

Ávairûs moteriðkø ir vyriðkø trikampiø ir kampø apibend-

rinimai  latviðki dvigubo Jumio

(liaudiðkai rupûþëlë, vëþiukas) ir

Martinio simboliai. Kokià esmæ

juose regëjo senovës baltai taip

pat anksti spræsti.

Daþnai senuosiuose raiþiniuose, raðtuose grafiðkai vaizduoja-

mas paukðtis:

, ir pan. Paukðtis  dvasinio

lygmens bûtybë, taèiau turinti tamprø ryðá su medþiaginiu pasau-

liu: tai du Dievo stogeliai ar virðutiniai Rato lankai, o kartu 

panaðu á þemiðkàjà raidæ M. Paukðtis simbolizuoja þmogaus sielà

ir ðventàjà Dvasià (balandis), tobulumo troðkimà, skrydá Aukð-

tyn; meilæ, iðtikimybæ, skaistà (gulbë), o kartu ir tiesos aiðkintojà,

nelaimës pranaðà, kelio rodytojà, visaþinystæ (pelëda, varnas), liki-

mo seikëtojà (varnas, gegutë). Paukðtis tupi baltiðkojo Medþio vir-

ðûnëje. Jis

 tarsi siekiamybë, kelrodë þvaigþdë, bet kartu ir akivaiz-

di galimybë

 juk siela yra kiekvieno þmogaus dalis. Netgi ne aukð-

tyn reikia þiûrëti, o iðvysti savo vidø. Tada jau skrisim.

Trikampius

ir vël sujungæ, gausime naujà þenklà 

rombà arba kvadratà: , kurio esmë bûtø ta pati kaip ir rato

(

+ ). Tai aptarsime vëliau. Dabar atkreipkime

dëmesá á mûsø protëviø suvokimà. Kaip matëme, baltiðkos

roþelës ar erðkëèiai

 ne gëlës, o greièiau saulës, ðuliniai ar

kryþiai,

 taigi apibendrintos dvasinës sàvokos, o ne medþiaginiai

þiedai. O ðtai gëlës

 tulpës, lelijos þiedas audiniuose ar raiþiniuose

yra þemyn nukreipto trikampio pavidalo:

ir pan. Tai

 jau mo-

teriðkas simbolis,

þemës gëlë, didþiau-

sias jos, o ir moters

medþiaginis papuoðalas. Taèiau paparèio þiedas audþiamas

(braiþomas) taip:

. Tai nebe þemiðkos gëlës, o visuotinybës,

Dangaus ir Þemës jungties simbolis. Paparèio þiedas

 tai tiltas

tarp Ðiapus ir Anapus arba anga Ten, bedugnis ðulinys arba takas

vaivorykðte. Tai visaþinystës ðaltinis, atrandamas, praþystantis tik

skaisèioje ðirdyje. Baltiðkas tûkstantalapis lotosas.

Dabar padalintà perpus skritulá pasukime: .

Gausime

ir , arba ir , arba ir , arba ir .

Pirmasis áspûdis, paþvelgus á ðiuos þenklus, aiðkus: tai 

mënuliai. Jei á ratà þiûrëtume kaip á saulæ (visumà, savaiminá ðvie-

sos ðaltiná), tai mënulis

 saulës ðviesos atspindëtojas, perdavëjas,

saulës (visumos) dalis. Jis pats neðvieèia, yra priklausomas nuo

stipresnës jëgos, jis nepastovus, daþnai keièiàs savo matomà

pavidalà. Tai nepilnumo, kitimo ávaizdinys.

, þymi dylantá

mënulá, o

,  pilnëjantá. Astrologijoje mënulis  dvasios,

jautrumo, emocingumo, nepastovumo ávaizdinys. Mënulis, kaip

nepilnumo simbolis, gali þymëti papildymà ir virsmà ið vienos bûse-

nos á kità [17]. Du mënulio þenklai jau gali sudaryti pilnus

pavidalus  kryþmà ir rombà: ir .

Liaudies raðtuose ðis simbolis braiþomas ar audþiamas ávai-

riai: . Ádomu tai, kad mënesio þenklais vadinami

ir S pavidalai [17], vadinamieji þalèiai. Tai suprantama, kadangi

kitaip (ne á ratà) sujungus pusmënulius (trikampius) gaunamas

bûtent þalèiukas:

Teisybë, þaltys, S pavidalas

yra savarankiðkas simbolis,

vaizduojantis sûkurá, sraigtà, zigzagà, spiralæ, apibendrinus

 gy-

vatæ (mûsø kraðte nenuodingà

 þaltá), gyvybës jëgà. Taèiau ðioje

gyvatiðkoje jëgoje yra daug mënuliðkø savybiø

 ji judri, ne-

pastovi, paslaptinga, valdoma (bent jau taip turëtø bûti...) galin-

gesniø dvasiniø jëgø. Be to, ir á S pavidalà galima þiûrëti kaip á

visumos dalá  tai pusë svastikos (ugninës ir ðvytinèios savaime,

Pav. 15

Þalèiai austinëse juostose

kaip ir saulë ). Taigi tarp

mënulio ir þalèio ryðys yra.

Þalèiukai senojoje tautodailëje

labai mëgiami. Ypaè jie daþni juos-

tose.

Dabar ásivaizduokime visø 4-

iø krypèiø trikampius horizontalioje plokðtumoje. Tai atsidûru-

siojo kryþkelëje (virsme) galimos judëjimo kryptys.

Kaip pasakoje:

eisi tiesiai,  viskas baigsis gerai,

nes þengi aukðtyn, dievop (

); pabandysi gráþti 

pamatysi, kad kelio atgal nebûna, kad gráþimas  mara

(

), o ðiuo atveju  dvasinë ar kûniðka praþûtis; kryptys kairën

ir deðinën (

ir ) ves á medþiaginius (paþemës, plokðtuminius),

mënuliðkus (nepastovius) pasiekimus, nuotykius, pergales ar

pralaimëjimus. Ádomu tai ir kalbos lygmenyje. Ðtai lietuvis bus

teisus, þengs á tiesà, jei eis tiesiai. O slavas yra teisus (ïðàâ),

sukdamas deðinën (íà ïðàâî).

 tai kelrodë þvaigþdë  dangun pakylëta visø 4-iø

krypèiø suma.

Prisiminkime dar kartà stulpus, senosios statybos klëèiø,

prieangiø ramsèius. Jø apibendrintas pavidalas maþdaug toks:

Ðie stulpai jungia dvi piramides, dangaus ir þemës simbolius

(

ir ), tarp kuriø daþniausiai yra rutulys arba kubas. Pa-

prastai ði piramidþiø jungtis vadinama saulute. Saulë, þinoma,

gali bûti tarp dangaus ir þemës. Taèiau juk ðiuose stulpuose þemë

 virðuje, o dangus  apaèioje. Be to, saulutei vaizduoti visai

netinka kubas. Todël labiau tikëtina, kad ðis stulpas simbolizuoja

dangaus ir þemës jëgø veikiamà, jø saugomà ir jungtimi tarp jø

esantá þmogø, kuris, kaip dieviðkos sielos savininkas, Aukðèiau-

Amþinasis ar laimës

mazgas

Gyvybës ar Gyvybës

medþio mazgas

Pav. 16

Aptartø simboliø ir mazgø  kryþiø atitikmenys

(pieðiniai ið [27])

 tibetieèiø Budos þarnos  Gyvybës mazgas arba

Laimës siûlas, t. y. begalinis mazgas, senas simbolis,

budizme þenklinantis sëkmæ, laikà ir nepastovumà bei

jø ryðá, laimingà kelià persikûnijimø labirinte.

siojo kibirkðties neðëjas, gali bûti visuotinybës ávaizdinys 

þenklinamas rutuliu (ratu) ar kubu (kvadratu). Rodyklë á já

(þmogø) ið virðaus þymi dangiðkà, dieviðkà poveiká, pagalbà,

apsaugà. O rodyklë ið apaèios rodo þmogø veikianèias þemiðkas

jëgas ir pavojus. Ðiø dviejø, virðutiniø ir apatiniø galiø

sankirtoje esantis asmuo yra lyg virsme, pavojingoje, nepusiaus-

viroje bûklëje, taèiau sykiu ir saugomas, globojamas ið virðaus

ir apaèios. Todël simbolis

, kuriam daþnai priskiriama

maginë apsaugos reikðmë, yra greièiau ne pasuktas kryþius

(kuris taipogi, þinoma, gali saugoti), o dangaus ir þemës galiø

susitikimo vieta. Tai virsmo simbolis, paþymintis persikeitimo

taðkà. Lietuviðkos trobos ramstis rodo, kad á ðá taðkà mûsø pro-

tëviai statë save. Virsme esàs asmuo yra pavojuje

 grasos sri-

ty, dël to turi bûti susikaupæs, atsiribojæs nuo aplinkos. Gal dël

to ir vaikai þaisdami sako èiur! (manæs nebegalima liesti)

ir sukryþiuoja du pirðtus?

Be to, ði jungties, tarpininko tarp Dangaus ir Þemës, perkeitëjo

ir persikeièianèiojo reikðmë visiðkai tinka þmogui

 stulpui, prisimi-

nus Medþio, Aðies, Stabo sàvokas.

Tam neprieðtarauja ir poþiûris á X pavidalà kaip á mazgà [27].

Mazgas  kryþius

 tai mûsø suriðimas su kuo nors (pvz. dangum

ir þeme), átvirtinimas ir kartu uþrakinimas, paslaptis, apsauga. Jau

vien dël to mûsø senieji audiniai, mezginiai, pinikai, juostos

 ne

buitiniai, o ðventi dirbiniai. Mazgas

 suriðimas (atriðimas) reikð-

minga dvasinë bei apeiginë sàvoka: pradþia

 uþuomazga, pabaiga

 atomazga, vaisiai mezgasi, uþmezgami (arba nutraukiami) tar-

pusavio ryðiai ar santykiai, gyvybë uþsimezga, sutuoktiniai suriða-

mi, susitaikymo sakramente gaunamas iðriðimas, juosta apriðtas

þmogus atsiduria maginiame apsaugos rate, vainikai pinami

(kryþiavimas

 mazgas  vija  spiralë  ratas), pinamos kasos

(vidinës darnos, tvarkos, velnio

 chaoso ápynimo, supanèioji-

mo ávaizdinys), pinami ir aptvarai, tvoros, rakandai, baldai, mez-

gami rûbai, tinklai (visa tai

 apsauga nuo blogio iðorëje) [27].

Simbolinis mazgo atriðimas neatsiejamas nuo gimimo, mirties,

vestuviø paproèiø. Kiekviena paslaptis ar máslë yra mazgas, o at-

sako radimas

 mazgo atriðimas; tad kosmosas simboliðkai kuria-

mas uþriðant ir atriðant mazgus,

 pakopomis [27]. O jei sankir-

toje   Þmogus, tai bûtent jis  kosmoso kûrinys ir kûrëjas,

tarpininkas (mediumas  medis), mezgantis, pinantis, audþiantis,

riðantis, riðamas ir iðriðamas.

Dar vienas svarbus ir paslaptingas trikam-

pis, jo erdvinë, trimatë iðraiðka

 trikampë pira-

midë

 dieviðkumo iðraiðka, kurioje visos 4 plokð-

tumos

 lygûs trikampiai, o visi 4 kampai yra pu-

siausvyroje

 vienodai nutolæ viens nuo kito.

Keturkampë piramidë paþástama geriausiai. Tokie yra di-

dingieji Egipto statiniai. Ðioje piramidëje 4 lygûs trikampiai suda-

ro 4ias sienas ir 4ias stogo plokðtumas vienu metu.

Ðià piramidæ aptarsime nagrinëdami ketvirtainiðkumà, kadangi

ji jungia dieviðkà skaièiø 3 su þemës skaièiumi

4. Be to, ðitokia piramidë

 senosios baltiðkos

statybos, mûsø sodybø ir Pasaulio Medþio men-

inës iðraiðkos

 ðiaudeliø sodo pagrindas.

Pamatui imant bet koká lygiakraðtá dau-

giakampá, galima gauti piramides, kuriø ðonus

sudaro 5, 6, 7 ir t.t. trikampiai. Padauginæ pagrindo

kampus iki begalybës, gausime ratà. Trikampis, kvadra-

tas ir skritulys vël susivedë á viena. Piramidë, kurios

pagrindas skritulys, yra kûgis.

Piramidþiø (ir kûgio) skvarma turi ypatingà galià

kaupti ir paskirstyti Visatos jëgas (kosminæ energijà). Daug þinoma

pasakojimø apie piramidëse negendantá vandená, þûstanèias bak-

terijas, neyranèias mumijas, savaime pasigalandanèius skutimosi

peiliukus bei stebuklingus iðgijimus. Gal su tuo susijusi ir ypatinga

kalnø galia, nenumaldoma trauka vël juos aplankyti kiekvieno, nors

syká ten buvusio.

Galbût, bûtent dël savo piramidiðkumo kalnai yra nepaprastà

Visatos jëgà kaupianti ir skleidþianti dievø buveinë.

Protëviams tai buvo þinoma. Uþtenka paþvelgti á jø sodybas ir

ðventyklas. Ir dabartinës baþnyèios, jei jos nesuðiuolaikintos, staty-

tos senoviðkai, turi smailus bokðtus ar kupolus.

Taigi Egipto piramidë padës mums pereiti á lietuviðkà trobà ir

pradëti nagrinëti ketvirtainá þemës ir þmogaus gyvenimà

Pav. 17

Ðventykla (I tûkstantmeèio I pusë) ir

baþnyèia (

XX a. I pusë)

KETVIRTAINIS

Jei Dievas, vienas trijuose ir trys viename, suvokiamas kaip

rymantis pats savyje, tai Jo persikëlimas ið bematës beribës

erdvës á trijø matmenø ribas

 kûrybinës veiklos, medþiaginës Vi-

satos pradþia

 iðreiðkia save skaièiumi 4. Kai 1=3 iðeina ið die-

viðkos vienybës bûklës, Jie skyla (prisiminkime pagrindinæ kûry-

bos ir paþinimo sàlygà!) ir tampa 1+3, t. y. 4.

Trimatë erdvë, medþiaginis pasaulis raiðkiausiai atvaizduoja-

mas erdviniu ketvirtainiðkumu

 kubu.

Kubo, kaip ir kvadrato, kampø taðkai iðsidëstæ skirtingais at-

stumais vienas nuo kito; tad ðiuose pavidaluose áraðyta nuola-

tinë átampa [19]. Medþiaginiam pasauliui nebûdinga ramybë, pu-

siausvyra, darna. Tai gali sukurti tik á medþiagà álieta dvasia (kubà

dengianti arba jo viduje áþvelgta piramidë).

Padarius kubo pavirðiaus iðklotinæ, gaunamas kryþius (

arba

): .

O juk bûtent kryþius, kryþma (kaip ir keturkampis) vaizduo-

ja pasaulio ketvirtainiðkumà: 4 pasaulio ðalis (ðiaurë, pietûs, vaka-

rai, rytai), 4 metø laikus (pavasaris, vasara, ruduo, þiema), 4 pa-

ros tarpsnius (rytas, diena, vakaras, naktis), 4 gamtos stichijas

(ugnis, oras, þemë, vanduo), 4 þmogaus gyvenimo laikotarpius

(vaikystë, jaunystë, branda, senatvë), net patá þmogø (kûnas, jaus-

mai  geismai, mintys, dvasia  siela).

Skaièius 3

 vyriðko prado, Dvasios simbolis; skaièius 4 

moteriðko prado, medþiagiðkumo simbolis. Jø dermë, susijungi-

mas, santuoka yra Gyvenimo dvasioje ir materijoje ávaizdinys. 3

 nematoma, o 4  paþinu. Visatos medþiagà (4) moksle galima

suvesti á 4 cheminius elementus

 deguoná, azotà, anglá, vande-

nilá. O ðtai Dvasia, dieviðka Jëga (3)

 nepaþinu. Bûtent trikampio

ir keturkampio sàjunga (3+4) sudaro ðventà skaièiø 7. Taigi ði 3-

jø ir 4-iø, trikampio ir keturkampio (piramidës ir gretasienio) jung-

tis, tasai medþiagos sudvasinimas, suðventinimas atrodytø taip:

O juk tai

 mûsø namas.

Kvadratinë skvarma, ja apribo-

ta erdvë

 visada saugi, patikima

sala ar ðventykla. Iranieèiø mi-

tologijoje Vara

 slëptuvë, teisuoliø

susibûrimo, iðsigelbëjimo nuo

didþiausiø nelaimiø vieta

 kvadra-

tinis gardas, aptvaras. Labai artima

jam ir kvadratinë Jamos buveinë Rigvedoje [10] bei dangiðkoji

Jeruzalë Apokalipsës knygoje. Tai kvadratà sieja su ratu, kuris

taip pat yra apsauga, riboja uþdarà, patikimà erdvæ.

Vaizdi rato ir staèiakampio ryðio bei bendrumo iðraiðka

 Rytø

Mandala (kuri, kaip matysime vëliau, nëra vien tolimø kraðtø sà-

voka). Mandala

 apskritimo ir kvadrato derinys. Pagal senàsias

kinø paþiûras dangus laikomas apvaliu, o þemë

 kvadratine. Pa-

prasèiausias Mandalos pavidalas yra iðorinis ratas su áraðytu á já

kvadratu; á ðá kvadratà savo ruoþtu áraðytas vidinis ratas, kurá daþnai

sudaro aðtuonialapis lotosas arba 8 atkarpëlës, dalijanèios ðá ratà.

Kvadratas nukreiptas pagal pasaulio ðalis. Kiekvienos pusës vi-

duryje bûna T pavidalo vartai. Vidinio rato centre vaizduojama

ðventenybë

 dievybë, jo sim-

bolis ar atvaizdas.

Yra ávairiø ðio pavidalo at-

mainø. Pats bendriausias Man-

dalos supratimas

 tai visatos,

kosmoso þemëlapio atvaizdas.

Iðorinis ratas reiðkia visà visatà

ir aprëþia jos ribas erdvëje, o

taip pat vaizduoja visatos

sàrangà laiko poþiûriu. Ðiame

Pav. 18

Rytø Mandalos

iðoriniame þiede neretai atvaizduojami 12 sàryðyje esanèiø

prieþasèiø, tarpusavio priklausomybëje esanèiø kilmës grandinës

grandþiø, iððaukianèiø ir uþtikrinanèiø gyvybinio srauto nenutrûks-

tamumà [10]. Á iðoriná ratà áraðyto kvadrato kraðtinës vaizduoja

pagrindines kryptis, visatos erdvinius atskaitos taðkus, kirstines,

kuriø áëjimo á gyvenamà pasaulá taðkus bûtina ypaè dëmesingai

saugoti. Á kvadratà ápieðtas aðtuonlapis ratas (janta) simbolizuoja

moteriðkà pradà, gimdymo guolá, kurio viduje daþnai talpinamas

vyriðko prado simbolis (vadþa). Kvieèiamasis dievaitis (dievybë,

tam tikras Dievo asmuo, pasireiðkimas) ið Dangaus nusileidþia á

mandalos vidurá, paþymëtà lotosu. Èia ávyksta apvaisinimas, ku-

rio iðdava

 sëkmë, gausa, vaisingumas ir panaðios þemiðkos gëry-

bës. Dievaièio judëjimo þemyn, ið dangaus á þemæ, á mandalos vi-

durá, motyvas áveda mandalos sandaron statmenà aðá (vertikalø

matmená). Taèiau ði, dangiðkoji, kryptis akivaizdþiai atsiskleidþia

ir pasireiðkia netgi kaip pagrindinë tik ritualo metu [10].

Mandalos principas iðplitæs þymiai labiau nei Mandala kaip

tokia. Jis yra visuotinas ir kaip visatos (ar jos daliø: plg. su taip

vadinamom astrologinëm mandalom) atvaizdas ir kaip priemonë

pasiekti pasàmonës gelmes apeigos arba asmeninës meditacijos

metu. Abi ðios mandalos paskirtys sujungtos á viena: tas, kuris

medituoja arba dalyvauja atitinkamoje apeigoje kaip vadovas (dva-

sininkas, ðventikas, þynys, vaidila, kunigas), áeina mandalos vidurin

ir laukia dievybës, dieviðkos Dvasios, nusileisianèios ant jo.

K. G. Jungas pabrëþë mandalos, kaip psichokosminës siste-

mos, átakojanèios ypatingà visatos ritmà, jungiantá makro ir mik-

ro kosmà, visuotinumà. Mandalos sàvokà ir patá jos pavidalà,

nepriklausomai viena nuo kitos, atskleidë ne tik skirtingos religi-

nës sistemos, bet ir kûrybingi þmonës (dailininkai, ðokëjai, architek-

tai ir t. t.) [10]. Mandalos suvokimas, vidinis jos esmës iðgyveni-

mas padeda vieningu ritmu sustyguoti þmogø ir visatà, uþèiuopti,

suvokti, sugauti ir perkeisti visatos jëgà (kosminæ ener-gijà), ásileisti

savin Aukðtybiø matmená.

Pagal Rytø paþiûras regimas pasaulis

 apgaulë (iliuzija, Maja).

Mandala, kaip ðio pasaulio atvaizdas, modelis

 mono dalis arba

þemiðkoji mano dalia (kadangi, kol esu èia, kûne, tasai monas

ir yra mano gyvenimas, mano aplinka, mano namai).

Mandala

 tai savo pasaulëþiûros teigimas ávaizdiniø pagalba

ir gyvenimas pagal ðià pasaulëþiûrà. Pavyzdþiui, lietuviai savo man-

dalà braiþo, ðokdami rateliu arba sustodami kvadrato kampuo-

se sutartinæ giedant, ðulinukà ausdami ar ugniakurà ádegdami

trobos vidury. O tobuliausia mandala

 tai lietuviðka sodyba. Jà

dabar ir aptarsime.

Kvadratas, keturiø ðventø namo kampø pavidalas

 paprasèiau-

sias pasaulio sàrangos atvaizdavimas. Atviras keturkampis

turëtø simbolizuoti namà, bûstà, medþiaginá pasaulá, o uþdaras

keturkampis

 menamà anapusiná (transcendentiná) pasaulá .

Uþdaras pavidalas  iðbaigtas bûvis, galutinë kûrybos iðdava, o

atvirø linijø pavidalai vaizduoja tapsmà, þengimà tobulesnën bû-

tin [17].

Dievas sutvërë þmogø pagal savo atvaizdà. Aukðèiausiojo

Dvasios atspindys þemiðkame lygmenyje, Jo Meilës virsmo ið Ten

á èia iðdava yra asmens esmingasis Að, jo dvasia  siela. Jei jà áma-

noma kur iðvysti, tai tik akyse, tik veide, kuris yra Vidaus veidro-

dis. Todël Dievas atsispindi veide (diev

→ veid) [13]. Jei tikrai taip,

tai Aukðtëjo aplinka, angelø lygmuo, Dausos ar Rojus, pervirtæs

Þemës  Dangaus ribà, turëtø veidrodiðkai atsispindëti þemiðkoje

þmogaus aplinkoje. Ir tai turëtø bûti atsekama paèiose seniausio-

se kalbose. Paþiûrëkime, kaip mûsø protëviai ávardino savo

apgyventà aplinkà.

Namas

 dieviðkos minties atspindys (mn  nm), Aukðèiau-

siojo máslës minklë (prisiminkime kalëdines giesmes, kur máslës ir

minklës bûdu vaizduojama Pasaulio kûrimo pradþia), Jo menas,

Jo þaidimas, Jo Esmës slëpynës, prisidengimas þemiðkumu. Pa-

saulis, kaip menama tikrovë, skvarmø þaismëje paslëpusi dieviðkà

tikrovæ, apgaulë

 monas. Plg. su latviø maja (namas) ir rytø kraðtø

pasaulëþiûrine sàvoka maja (pasaulis kaip visuotinë iliuzija,

vaizduotës vaisius).

Sodyba

 aukðtybiø Rojaus sodo  dausø atspindys (ds  sd).

Troba

 Dievo bertas burtas (brt  trb).

Bûstas, butas

 bûties ir buities vyksmo vieta. Ið kitos pusës 

tai stuba  þmogaus gyvenimo stuburas, jo vëliavos stiebas, stabas,

siejantis já su Aukðtybëmis (stb

 bst).

Kaip matome, visiems pavadinimams galima taikyti veidrodi-

nio atspindþio dësná. Tad jau vien kalba rodo, koks ypatingai svar-

bus, visiðkai ne buitinis dalykas yra mano namai.

Namai

 tai ne vienas pastatas, tai visa þmogaus aplinka, visa

já supanti ásavinta, ið dumpio, chaoso iðplëðta, sava erdvë. Tai so-

dyba, sodas, laukai, net kaimynai

 kaimas, sodþius. Nenamai pra-

sideda ten, kur giria, upë, marios, kalnai

 kur neásavinta,

nepaþinta, laukinë gamta, kur nebeveikia sodþiaus dësniø apsauga.

O namø aðis, stuburas, vieta, kurioje mano namai jungiasi su Die-

vo namais, kur þmogaus gyvenimo Medis sutampa su Pasaulio

Medþiu

 tai trobos vidurys, tai mano namø ugniakuras  dvasinis

ir medþiaginis Þidinys

 Aukuras. Tai pagrindinë dangiðkø ir

þemiðkø galiø, nusileidþianèiø ir pakylanèiø Aðimi, sankaupos vieta

(èia Mandaloje apsireiðkia dievybë). Matome, kad lietuvio vals-

tieèio pasaulyje, jo ásavintoje aplinkoje yra visi Mandalos bruoþai.

Tai Visatos (plaèiàja prasme) ir þmogaus namø (siauresne pras-

me) atvaizdas (modelis).

Pav. 19

Þvejø namas

Kitu poþiûriu, namas yra baltiðka piramidë. Jo statybos sàranga

aiðkiai piramidiðka.

Tai kas tada yra krikðtasuolë, kur trobos kampà ðventina

kryþius ar ðventi paveikslai, o virð stalo (namø altoriaus) kabo

ðiaudeliø sodas

 Pasaulio Medþio bei Rojaus Sodo atspindys, be

to turintis ir Visatos jëgø paskirstymo, apsaugos, blogio nuvaiky-

mo galià. Turbût ið èia

 ir ðios vietos suolo ypatingumas: èia

saugiausias paðarvotas velionis, èia krikðto laukia naujagimis, èia

sàla á naujà gyvenimà pervedama nuotaka. Èia susikaupiama mal-

dai ir kasdieniniø bei ðventiniø apeigø metu atveriamos ðirdys, iðtie-

siami stuburai Aðimi nusileisianèiai dievybei, leidþiama namus

uþlieti Ðventajai Dvasiai. Plg. leisti kà þemyn ir leisti

 sutikti, pri-

imti, pritarti. Kad mano sielà (sl  ls) paliestø tai, kas ið Ten

nuleista, að turiu laisva valia Tai priimti  leisti. Taigi minëtasis

suolas

 saugiausia sielos sala, ið èia kyla siûlas á Saulæ, èionai

liejasi aukðtybiø sula.

Ið pirmo þvilgsnio atrodo keista, kodël ðvenèiausia trobos vieta

yra ne jos viduryje

 pagrindinëje Visatos jëgø sankaupos vietoje,

o seklyèios, svetainës kampe (senas ðios patalpos pavadinimas



menë; tai þodþio namas veidrodinis atspindys  ryðio su dieviðku-

mu vieta). Tad kur, vis dëlto, toji vieta kur atsiveria dangûs



þidinys ar krikðtasuolë? Mûsø senoji troba nëra tasyklinga ketur-

kampë lygiaðonë piramidë, ir joje jëgø srautai gali nukrypti priklau-

somai nuo stogo ðlaitø ir sienø santykio. Be to, kuomet norime

semtis jëgø, ieðkoti poilsio, ramybës, einame prie medþio, o ne

kasamës po jo kamienu; suklumpame ir palaimà priimame prieð

kryþiø, o ne po jo kotu, ðildomës ðalia þidinio, o ne jo viduje.

Taigi svarbiausia Namø vieta yra ðalia Aðies, ten kur prieð

krikðtasuolæ kabo Sodas. Bûti paèioje Aðyje esame per silpni...

Tas milþiniðkas galias atlaikyti, aukuro ugnyje nesudegti ar nuo

kryþiaus nuþengti gali tik paðvæstasis, Dievo Sûnus, gal dar kuni-

gas (prisiminkime metraðèiø pasakojimus apie draudimus þiûrëti,

liesti kunigà (vaidilà, þyná) susitikimo su Dievu metu ir dar kelias

dienas po to,

 nuo galingø já supanèiø (jame susikryþiavusiø) jëgø

eilinis þmogus tiesiog mirtø).

Galø gale, senos lietuviðkos trobos stogas trimis piramidiðko-

mis plokðtumomis á vienà taðkà sueina dviejuose namo galuose, o

ne jo viduryje. Ðis sankritos taðkas yra bûtent virð sodo prika-

binimo vietos, greta krikðtasuolës. Ðiuo poþiûriu ðiaudeliø sodas

galbût veikia tarsi antena, lyg pagrindiniu kanalu siunèiamø visa-

tos bangø keitiklis ir perdavëjas (plg. suolas

 virsmø vieta).

Herodotas yra teigæs, kad piramidëje esàs Sarkofagas (ar net

keli)

 apgaulë, akiø dûmimas. Mat po piramide esàs eþeras, jame

 sala, o saloje

 tikrasis sarkofagas. O mûsø baltiðko namo menës

suolas yra bûtent po stogo piramide (ne joje).

Ið tiesø, þemiðki ávykiai, kad ir kokie svarbûs bûtø, vyksta po

Dievo stogu

, medþiaginëje erdvëje . Atsidurti tame stoge

(piramidës viduje) galësime tik palikæ (ar perkeitæ) kûnà. Gal ir

Egipte pagrindinës ðventenybës, svarbiausio galiø taðko reikia

ieðkoti po piramidëmis, o ne jose.

Namas

 tai Kryþius, ant kurio þmogus aukoja savo þemiðkà

buvimà, darbu ir malda bandydamas pateisinti savo atëjimà á ðià

Erdvæ ir ðá Laikà. Dar vienas namo lygmuo

 jis pats kaip Pasaulio

Medþio simbolis. Troboje matome visus tris Medþio lygmenis: ðak-

nis

 poþemá, rûsá; kamienà  sienø ribojamas patalpas; lapus, vir-

ðûnæ

 pastogæ. Pagal ðá paskirstymà taip pat matome, kad pastogë

 ne þmoniø, o Dievo vieta. Mums gyventi skirtas antþemis,

medþiaginis pasaulis

. Na o poþemá (sunkiai suvaldomas, daþnai

pavojingas ir nesuprantamas þemës gelmiø jëgas

) palikime

paslaptyje, tegu bus tai draudimo erdvë, atribojanti snaudþianèius

pavojus. Tegu ten ilsisi ramybëje faraonas. Neþadinkim.

Þmogaus namai

 tai ir gyvenamas namas, ir kiemas, rûtø

darþelis ir kryþius prieð trobà, ûkiniai pastatai, iðdëstyti kvadratu,

ðulinys ir pirtis, kûdra ir vaismedþiai, darþas ir sodybà ribojà

medþiai, ir ûkio laukai, palaukës akmenys ir pamiðkës þemuogynai.

Þmogaus namai ir jo kaimynø namai

 kaimas sudaro tëviðkæ, tà

mûsø Pasaulá, paþástamà ir saugø, ið to kas svetima iðplëðtà ir kûryba

bei darbu paðventintà. Ádomu, kad lietuviø kalboje sudëtinga rasti

tinkamà þodá chaosui nusakyti, iðversti. Matyt, mûsø protëviø na-

mus supæ girios, upës, eþerai, pelkës jiems nekëlë baimës ar prieðið-

Pav. 20

Baltø Mandala

Sodþius

Sodas

Namas

Sodyba

Þidinys ir sodas

kumo. Jie juto, kad Visa  ir namai ir nenamai  yra Viena; kad

tai, kas ne mano, dar nëra blogai. Todël lietuviðkos mandalos iðorinë

riba

 graþi. Tai arba Dangaus danga, vaivorykðtës lankas, ið uþ

kurios á þmogaus gyvenimà ateis dieviðkumas. Arba medþiai, se-

noji laukinë protëvynës giria, kurioje, vis dëlto,

 ir grybai, ir uo-

gos, ir vaistai, ir malkos, ir medus, ir ðventieji nelieèiami àþuolynai.

Net mûsø kalba teigia, kad giria

 tai gëris ir gyrius. Iðvis  labai

sunku atrasti, kas gi senovës baltui buvo blogis?

Lietuviðkà mandalà labai graþiai galima nubraiþyti mûsø

kalbos þodþiais: ið esmës tai sodas, kuris yra dausø (sd  ds)

atspindys. O visi ratai atrodytø taip: sodþius (kaimas); sodas

(sodinami, auginami medþiai, krûmai, darþai, javai

 dirbama

þemë); sodyba (kiemas, ûkiniai pastatai, ðulinys ir pan.); namas

(mandalos vidurys, vieta, kur að sëdþiu, kur mane lanko dieviðka-

sis mokytojas ir teisëjas

 sûdþia); ir sodas (ðiaudinis, esàs tarp

krikðtasuolës ir þidinio).

Pamatæ, kaip vaizdþiai senasis namas

jungia Dangø ir

Þemæ, jau vien tuo sudvasindamas materijà, kaip jis vienu metu

yra ir Visatos Medis, ir atpirkimo Kryþius, ir Mandala, ir pira-

midë, pereisime prie jo viduje esanèio maþojo Medþio.

Lietuviðkas ðiaudeliø sodas

 vienas ádomiausiø, su senosio-

mis dainomis ir juostomis ðimtaraðtëmis gretintinas, senosios bal-

tø kultûros reiðkiniø. Dabar jis daþniausiai vadinamas vestuviniu

sodu ir gaminamas tëra puoðybai ar vien iðorinei santuokos apeigai.

Lygiai kaip ir juosta

 ðiandien tai tëra graþi spalvø pynë, pa-

puoðalas, vaizdi seniena. Protëviø laiðkø juostø raðtu nebepers-

kaitome. O juk sodas seniau ne gamintas, já augindavo

 rankomis

ir ðirdimi. Vestuvinis yra tik vienas ið daugelio jo lygmenø. Sodas

daþniausiai augintas ið ávairiø javø ðiaudeliø, suveriant juos ant

siûlø. Siûlai turá bûti natûralaus pluoðto, geriausiai

 linas, kad

neiðkraipyti galiø lauko, jëgø srautø. Senos sodø augintojos sako,

kad vërimo siûlas turás bûti netgi be mazgø. Taèiau kaip tai atlikti,

jau nebeþino. Gal panaðià prasmæ

 nemegsti mazgo  turëjo ir

senovinis ðiaudeliø varstymas ant aðutø, suklijuotø vaðku. Sodø

bûta ávairiø

 ið medþio vyteliø, nendriø, rûtø stiebø, kiaulës ðeriø

gamintø, kûgio, rutulio, kubo, statinaitës pavidalo, ar net vietoj

sujungtø ðiaudeliø kabinta eglaitës arba kadagio virðûnë [20]:

Taèiau daþniausias ir geriausiai sodo

 kaip Pasaulio Medþio,

Visatos Aðies, Mandalos centro, Rojaus sodo atspindþio

 esmæ

atskleidþia dviejø piramidþiø pavidalo ðiaudeliø sodas. Apibend-

rintas jo vaizdas yra toks:

Apþvelkime keletà ðios skvarmos lygmenø.

I.  dangus + þemë;

II.

 Paparèio þiedas (visaþinystës þenklas), Visata,

treèioji akis;

III.

 namasMedis: 1) poþemis, rûsys   ðaknys  praei-

tis, pasàmonë, paklydæ vëlës, demonai; 2) antþemis, gyvenamas

plotas

  liemuo  dabartis, sàmonë, þmogus; 3) stogas, pas-

togë

  virðûnë  ateitis, antmonë, dvasios, angelai.

Aukðtutinis trejetainiðkumas apreiðkia ketvirtainiðkumà .

Pastarasis þenklina dangiðkàjá Þmogø, belytá Adomà (Þmuo), su-

vokiamà kaip nepasireiðkusi Gamta. Ðis vël tampa septynetainið-

kumu, iðreikðdamas ið savæs tris papildomus pradmenis: þemàjà

þemiðkàjà arba apreikðtà fizinæ gamtà, materijà ir mûsø Þemæ



dieviðkojo Þmogaus nuotakà, þmonà (plg. þmuo + þemë).

Ðie trys pavidalai

sudaro pilnumà  apibendrintà medþio sim-

bolá, Visumà vienybëje arba Visatà [24].

 piramidë surenkanti aukðtybiø galias;

 piramidë, siunèianti aplinkai, prie stalo,

krikðtasuoly sëdintiems.

Visi ðie prasmiø sluoksniai turi bendrà esmæ

 tai Dievo sutver-

tos Visatos apibendrinimas þemiðkomis priemonëmis. Dël to pa-

kankamai geri ir kitø, anksèiau atvaizduotø pavidalø sodai

 ir

kûgis, ir rutulys, ir kubas, ir medis gali bûti apibendrinta visuoti-

numo iðraiðka. Taèiau kvadratas tarp trikampiø, rombas ir ypaè

dvi keturkampës piramidës ðiuos be galo sudëtingus dalykus sim-

bolizuoja vaizdþiausiai. Be to, ne visi pavidalai turi piramidiðkà

galià kaupti ir teikti Visatos jëgas.

Auginant senàjá ðiaudeliø sodà, piramidiðka jo skvarma

daþniausiai bûdavo visa uþpildoma maþesniais to paties pavidalo

nareliais. Visas sodas atrodydavo tarsi didelis rombiðkas korys

(prisiminkime ðiaudeliø jungimà vaðku). Iðvis, bitës (plg. su þodþiais

bûtis, bûti, bûstas, buitis) ir visa, kas su jomis susijæ, baltø kultûroje

yra ypatinga. Tai atskira tema. Mums svarbu tai, kad bièiø korys



tobulas kûrinys, kiekviena savo akele teigiantis aptartø pavidalø

ypatingumà. Ðtai kaip atrodo viena piramidiðka sodo sienelë ið ðono:

Matome, kaip po ðeðis jungdamiesi lygiaðoniai trikampiai su-

daro korio akeles (piramidëje susidaro erdvinis korys).

Tà pat gausime, sujungæ sukryþiuotø þemës bei dangaus tri-

kampiø (Dovydo þvaigþdës) kampus: .

Maþiausias ir esminis informacijos vienetas, visos ðiuolaikinës

skaièiavimo sistemos pagrindas yra bitas. Graikijoje Efeso ir

Eleusino ðventikës buvo vadinamos bitëmis. Viduramþiø krikðèioniø

mene avilys simbolizavo Marijà, kurioje slypi visa saldybë, t. y.

Kristus. Senovës Egipte vabzdys bitë buvo siejama su saule, laiky-

ta sielos simboliu ir vadinta lietuviðkai

 bit, o tai þymás hiero-

glifas yra bendras bitei ir faraonui. Taigi faraonas (beje, ant jo

kepurës rangosi þaltys

 tas pats iðsiverþimo pro Bramos angà

simbolis), kuris pagal senovës Egipto paþiûras

 ne þmogus, o

Dievo ásikûnijimas, yra bitë. Lietuviðkai sakytume

 tobula bûtis.

Ði dievybë bûna (ðiame ir pomirtiniame gyvenime) koryje (lietu-

viðkai) arba piramidëje (egiptietiðkai). O ir visas medþiaginis pa-

saulis

 korys: ðeðiakampiais iðsidësto plunksniniai debesys ir galak-

tikos, senieji valstieèiø vienkiemiai ir kristalëliai baltoje snaigëje.

O lietuviðkas ðiaudeliø sodas

 Dievo buvimo þenklas ir mûsø pro-

tëviø visaþinystës pavyzdys

 kartu yra ir piramidë, ir korys. Marð-

kose suvystyta mumija taip pat akivaizdþiai siejasi su vabzdþio

lëliuke, kuri savimi teigia, jog ateityje ið jos bûtinai iðsiris bitë 

prisikels faraonas  dievybë.

O jei á aptariamàjá, toká ið pirmo þvilgsnio paprastà ðiaudinukà

þiûrësime kaip á Pasaulio Medá, tai nebebus keista, kodël medis ir

medus Lietuvoje skamba beveik taip pat. Juk per Gyvybës Medá

(kurio þenklas ðiame lygmenyje vël yra ðiaudeliø sodas

 piramidë,

korys) dievybë

 tobula bûtis  bitë lieja mums savo malones, midø,

atneða medø. Medø per medá, ið dausø á sodà. Ir nieko èia keisto.

Juk Rojaus Sodas ir mums, ir egiptieèiams buvo bendras...

Ir dar

 prisiminkime, kad senovëje ir bitës, ir medus buvo

girioje

 t. y. uþ mûsø nubrëþtos Mandalos ribos. Tad arba lietu-

viðkà Mandalà pernelyg sumaþinom, arba anapus mûsø su-

tvarkyto pasaulio

 irgi gëris (giria), o ne chaosas...

Dabar prisiminkime trikampá. Teigëme, kad dieviðka Trejybë

(1=3), pereidama á veiklos, kûrybos lygmená, ásiþemina, tampa

1+3. Matematiðkai tai reikðtø, kad trejete slypi ketver-

tas, arba

 kiekviename lygiakraðèiame trikampyje yra

keturi lygiakraðèiai trikampiai.

Tai simbolizuoja dieviðkumà kûrybiniame vyksme, neapi-

brëþiamos Dvasios bendrumà su sutvertuoju medþiagiðkumu. O

juk ðis trikampis

 tai vël sodo sienelës dalis. Kiekvienà maþesná

trikampá galime vël dalinti á keturis ir taip tæsti pasaulio tvërimo

darbà

 augintá sodà: ir t. t.

Gauname pirminio ketverto begaliná dauginimàsi 

medþiaginio pasaulio augimà ir kartu iðliekantá ryðá su dieviðku 3.

Jei taip tobulai dera Þemës ir Dangaus trikampëliai, kartu

sudarydami darnià visumà, tai ir þmoguje ámanoma suderinti kûnà

ir sielà, neprieðpastatant jø, neneigiant ir neatmetant kurio vieno,

o jungiant ir bûtent tuo vykdant Aukðèiausiojo Mintá, menant Jo

Máslæ. Uþtat sodas  ðiaudeliø vërinys virð stalo, obelys, susodin-

tos aplink trobà, visa þmogaus ásavinta erdvë

 sodyba, sodþius 

yra materijos, daikto sudvasinimo pavyzdys, dieviðkumo áliejimas

á þemæ þmogaus, kuris savo ruoþtu yra laikino kûno ir nemarios

sielos jungtis, pastangomis.

Vienas ðiaudeliø sodo lygmenø ið tiesø yra vestuviø simbolis.

Tiksliau

 ne vestuviø, nes veda vyras (mergina  teka), bet su-

tuoktuviø, kadangi sodas rodo bûtent vyriðko ir moteriðko pradø

(

ir ) jungtá, susiliejimà. Platesne prasme já galima suvokti

kaip Þemës ir Dangaus santuokos ávaizdá. Tarp jø esàs kvadratas

 þmogaus simbolis  juos riðanti grandis, bendra abiems pira-

midëms. Tai jungtis tarp dangaus ir þemës, o kartu

 jø abiejø

bendras kûdikis, abiejø dalis. Kadangi vyro ir moters sàjunga, sie-

kiant pervesti á pasaulá naujà gyvybæ, yra vienas svarbiausiø

þmogaus gyvenimo ávykiø, tai jis turi vykti sode (juo paðventintoje

erdvëje)

 prie Gyvybës Medþio. O kûniðkosios sueities metu pati

pora tampa Visatos Aðimi, Tiltu, kuriuo Dievo siunèiama naujo

þmogaus siela pervedama á þemiðkàjá pasaulá

 motinos ásèiose

paþadintà kûdiká [21]. Ðiuo poþiûriu sodas simbolizuoja þmogaus

gyvenimo Rato vidurá, metø rato virðûnæ

 skaidrià Rasos ðventæ,

vasarovidþio nakties paparèio Þiedà,

 kai þmogus ir þmona kartu

(þmuo) tampa tuo lotoso þiedu Mandalos viduryje, kurin nusileidþia

Dievo kibirkðtis

 nauja Siela.

Dël to sodas

 ar tai bûtø su meile sodintos ir augintos obelys,

kriauðës, slyvos bei serbentai, ar ant ðirdies ðerdies vertas trapus

javø ðiaudo mezginys, ar dviejø jaunø þmoniø atliekamas virsmas

á naujà gyvenimà, savo pasaulio kûrimo pradþia,

 yra Rojaus sodo

veidrodinis atspindys þemëje: dausos

 sodas.

Sodas

 erdvë, kurià privalome ágyventi ir sergëti (plg. Pr

2,16). Dangiðkà Sodà praradome, taèiau uþ þemiðkàjá esame at-

sakingi. Jei sugebësime bûti skaidrûs laidininkai dieviðkai ðviesai,

gal kada vël pajëgsime perþengti veidrodinæ dausø ribà...

Pav. 21

Ðiaudeliø sodas

su saule ir paukðèiu

PABAIGA,

kuri susisuka þiedu ir ásikanda pradiná taðkà

Palietëm, net pasukiojom ir lyg kaladëles vienà ant kito statëm

svarbiausius, visuotinius, visose senosiose tautose þinotus simbolius.

Ið ðiø pagrindiniø kaladëliø jau galima sumeistrauti sudëtingiausià

þenklà, uþraðyti þinià.

Pamatëme, kad norint suprasti (su protu) tenka suprastinti



dalinti visumà dalimis, smulkinti. Taip darëme ir su simboliais 

karpëme visumà gabaliukais. Ir gavome daug þenkliukø  atvaiz-

davimo plokðtumoje galimybëmis bei þmogaus suvokimu apribotø

Tiesos lopinëliø. Jau vien todël visi simboliø aiðkinimai yra riboti.

O norint áminti Pasaulá, ásisàmoninti Aukðèiausiojo másliø pras-

mæ, Jo meno mintá, Jo þaidimus

 monus, suvokti Visumà,  reikia

vël pakilti Aukðtyn ir aprëpti visà sumà. Visa Tiesa yra vientisa.

Atsidûræs svarbiausiame pasaulio Taðke

 viduryje ðvento Rato

 Baþnyèioje, Romuvoje ar savo vidinëje Pilyje  gali ásileisti savin

Aukðtybiø matmená, turi pajusti tave kertanèià Visuotinybës Aðá,

privalai leistis prikalamas prie atpirkimo Kryþiaus, nukryþiuojamas

ant Paþinimo Medþio. Tada stabtelës svaiginantis ir apgaulingas

Svastikos sukimasis, jos apriboti erdvë ir laikas iðsiplës iki begaly-

bës, ir nuolankøjá uþlies Tvërëjo Ðviesa, kurioje panirusi dëkinga

siela patirs Romybæ.

To niekas nebeapraðinëja...

II skyrius

SPALVOS

Tai  Lietuva,

medaus ir gintaro spalva

Roþiniais atðvaitais nuðvinta auðra, þydra gelme vilioja gied-

ras dangus, þalia gyvybës galia sprogsta pavasario pumpuras,

auksine ðiluma uþlieja motina saulë, margu kilimu siûruodama

akina birþelio pieva, kvapà gniauþia mëlynas rudens nakties akso-

mas, þaiþaruojantis þvaigþdynø akimis, ðvinu pilkuoja þiemos jûra,

juoduoja kapo duobë...

Spalva taip pat yra simbolis, ávaizdinys, kurio pagalba

Aukðèiausiasis apreiðkia sutvertàjá Pasaulá.

Spalvos prasmë aiðkesnë slavø þodyje öâåò, kurá galime sieti

su ñâåò ðviesa ir pasaulis bei öâåòîê gëlë, þiedas. Èia ir spal-

va, ir ðviesa, ir pasaulis jungiasi á darnià visumà, kurios svarbà

rodo ðventumà nusakanti garsø jungtis sv(ðv).

Taigi spalvoje yra ðventumo daþai. Ar bet kurioje? Ar visos

spalvos vienodai geros?

JUODA

 jokiø spalvø (sveto=ðvieto) nebuvimas: kur ðvie-

sos nëra

 tamsa, o spalva  tas pats ðviesos bangos virpesys. Dël

to juodoje spalvoje

 atgrasiausi pavojai ir kartu neribotos gali-

mybës. Visatos juodoji skylë

 tai besotë ryklë, suèiulpianti viskà

iki paskutinio ðviesos blyksnio. Taèiau kas anapus? Gal kaþkur

TEN toji juoda praþûtis sprogsta skaisèia balta Pradþios liepsna?

Juk tamsi naktis

 tai ir praëjusios dienos mirtis, ir bûsimosios

gimimas vienu metu. Juodoj nakty nyksta praeitis ir noksta ateitis.

Juodumoje galime áþvelgti akivaizdþià viltá (bent jau mûsø platu-

mose). Juk metø rato naktá

 þiemà  ne tik niûri tamsa ir darga-

na, bet ir ðvytintis, skaistus, baltas sniegas (

ðviesoje  juodas

taðkas, tamsoje

 baltas blyksnis).

Vadinasi, juoda spalva

 ne niekas, o begalybë, neribota,

taèiau dar nepasireiðkusi galimybë, pirminis chaosas, mitiniai van-

denys, dar neapvaisintos Visatos ásèios...

Beje, ir juoda, ir balta spalvos yra kitø spalvø suma, miðinys:

sumaiðæ visø vaivorykðtës spalvø daþus, gausime juodà spalvà (tai

 materijos lygmuo); o nukreipæ visø vaivorykðtës spalvø ðviesos

spindulius á vienà taðkà, gausime baltà spalvà (tai

 dvasios lyg-

muo).

Taigi vël, kaip ir kalbëdami apie þenklus  pavidalus, prade-

dame nuo Nieko (Visko)

 Juodumos, kurià Vieðpats apvaisina

 taria Þodá, áþiebia ðviesà, blyksteli balta ugnimi tamsoje (arba,

kalbant geometriniø simboliø kalba,

 deda Taðkà).

RAUDONA

 tai plintantis Visatos kamuolys, rutulys,

ridinys, ratas. Raudona

 karðèio, plitimo, judesio, aistrø, viso-

kiausiø galiø ir galimybiø spalva. O mûsø pasaulio lygmeny

 paèios

þemës gyvybæ plukdanti spalva; tai

 kraujas, galingos raudonos

upës, maitinanèios þemës gyventojus.

Raudona

 tai pats Visatos radimasis ir riedantis visuotinis

Rëdos ratas; raudonas áþiebtos ugnies ridinys.

Beje, ruda

 tai ta pati raudona, tik jau gæstanti,  palyginkim

gesti (ðviesai, ugniai ir pan.) bei gesti (sugesti, tapti blogesniu),



mirðtanti, vëstanti. Sukreðëjæs kraujas.

Taðkas arba visuotinis Rutulys skyla á Dangø ir Þemæ, vir-

ðø

 apaèià ir t .t. (tai taip pat aptarëme, nagrinëdami pavidalus

plokðtumoje ir erdvëje).

Mûsø aukðtybiø spalva bus MËLYNA. Ne tik todël, kad

paþvelgæ aukðtyn matome mëlynà dangø. Mëlis

 tai meilë, po-

reikis duoti ir kurti, tai Rojaus molis, ið kurio lipdoma tobula bû-

tybë (aukðtos kilmës þmoniø ir kraujas mëlynas).

Nors tai dangaus spalva, turinti bûti lyg ir aukðtesnë, tobu-

lesnë, taèiau ji yra nepilna. Mëlynas

 tai mënulis, kuris pats

neðvieèia, o tik viena puse atspindi saulës (pilnumos) ðviesà. Mo-

lis netapo þmogumi (Adomu), kol nebuvo ápûsta siela (mëlynæ

nuðvietë saulë).

Taigi virðutinis mëlynas ratlankis, trikampis ar pan. (dausos,

rojus), apðviestas geltonos saulës (dieviðkos dvasios, sielos), at-

sispindi Dangaus  Þemës veidrodyje, virsmo plokðtumoje ar pan.;

ir tasai þalias atspindys yra Þemë.

Tad þemë, toji, kuri þemai, t. y. apatinioji sutvertojo Rutulio

pusë (Rëdos rato apaèioje

 þiema) yra ÞALIA.

Kas toji mûsø þemë? Þemë (lot. humus, hebr. adamâ) ir þmuo

(lot. homo, hebr. adam)

 esmiðkai tas pats, neatskiriama rojaus

vienybë. Nedarna, blaðkymasis ávyksta, kai þmuo skyla, kai praran-

damas þmogaus ir þmonos vieningumas (puolimas) ir dvi þmens

pusës (lytys) skausmingai ieðko viena kitos arba kaunasi.

Èia prisiminkime ir þemës deivæ Þemynà, kuri yra tarsi mote-

riðkoji (þemës ir þmonijos) pusë

 þmona (þmn). Tai lyg þmoniø

kûnø gimdytoja, giminës (þ virsta g) pradþia. Þodis þmonës taipogi

kilæs ið þmonos, o ne ið þmogaus.

Þemëje spalvø daug. Pirmiausiai

 jau minëta raudona. Tai

pirmapradës (dar nepadalinto riedulio) galios, kraujo karðtis, gel-

miø lava (apatinioji èakra). Ðis raudonis artimas poþemiø juodu-

mai. Raudonoji spalva neturëtø þemei bûti tokia svarbi (deja, ðiuo

laikotarpiu ji daþnai tampa vyraujanèia).

Þemëje daug ir mëlynos spalvos. Tai

 vandenys. Upiø, eþerø,

jûrø  mariø gelmë mus tampriai riða su dangumi (plg.: nerti gylin

 á vandená ir nirti á nirvanà). Prisiminkime pirmapradá vande-

nynà, ið kurio á krantà atëjo gyvybë.

Taèiau vandens mëlis daþniausiai yra þalsvas. O þalia

 tai

mëlynos ir geltonos miðinys.

GELTONA

 saulës spalva. O saulë  tai ðviesa ið virðaus,

dangiðka sula, lemties siûlas, ádvasinanèios seilës (plg. su mitais

apie þmonijos kilmæ ið dieviðko spjûvio, aklojo gydymà patepimu

ðventojo seilëmis ir pan.). Tad ið esmës tai siela, kurià ápûtus á

Rojaus molá, randasi þmuo  þemë (geltonà áliejæ á mëlynà gauname

þalià).

Þemiðkame lygmeny tai bûtø saulës ðviesa ir ðiluma, vande-

nynø gelmëse ákûrusi gyvybës lauþà (ugnis + vanduo = gyvybë;

geltona + mëlyna = þalia).

Geltona

 tai medaus ir gintaro spalva. Prisiminæ ryðius me-

dus  medis  bitës bei gintaras  gintis  þinoti (g~þ), suvoksime,

kokia svarbi ði spalva mûsø tautai.

Teigiama, kad ðventøjø aura auksinë (lot. aurum

auksas).

Ádomiausia, kad geltona, kuri tarytum aukðèiau uþ Dan-

gaus mëlynàjà, kalbiðkai (kaip ir regimos ðviesos spektre) yra

akivaizdþiai artimesnë þemës þalumai:

geltona

 æ¸ëòàÿ (rus.; vël g~þ)

çåë¸íàÿ (rus.)

 þalia.

Tad vël gráþome prie þalios þemës spalvos. Tai ir þolë, ir

àþuolas, ir þaltys.

Kalboje suskamba þalios þemës spalvos ir taip mûsø kraðte

gerbto þalèio ryðys. Þaltys

 tai nenuodinga gyvatë. O gyvatë ir

kalboje, ir mitologijoje simbolizuoja gyvybæ (gyvatà). Daugelio tautø

mituose gyvatë, atstovaujanti vyriðkà pradà arba dievybæ, apvaisi-

na þemës moterá (mûsuose

 þaltys Þilvinas). Jau aptarëme, kad

juostø ir audiniø raðtø þalèiukai audþiami S pavidalu. Tai sie-

los raidë, vël primenanti þalios þemës ir geltonos saulës ryðá. Sim-

bolis S (þalias þaltys, þemës gyvybë  gyvatë)

 taip pat ir jin/jan

þenklo

pagrindas. O ðis pavidalas vël rodo visø ámanomø

prieðprieðø (bei spalvø) sàveikà ir dermæ: vyriðkas ir moteriðkas

pradai, Þilvinas

 Eglë (beje,  visad þalias medis), dangus ir þemë

(geltona  mëlyna  þalia), ðviesa ir tamsa (juoda  balta) ir pan.

Tad kas tas þaltys  gyvatë, kodël Biblijoje jis

 blogio sim-

bolis?

Gráþkime prie þemës, þmogaus ir þmonos. Sakëme, kad þmuo

 neatskiriama rojinë Jø vienybë. Jame  juose pabudæs þaltys 

gyvatë  gyvybinë galia (kundala) iðsivynioja, pakyla, suteikdama

galimybes paþinti Gyvybæ, Gërá ir Blogá ar tapti kaip dievai. Slavø

çìåé, çìåÿ (þaltys, slibinas, gyvatë) beveik tapatus slavø senþodþiui

çìàé, prûsø smoi ir lietuviø þmuo, reiðkiantiems þmogø. Tad gy-

vatë (çìåÿ)

 þmens dalis, jo protas (gudrus kaip þaltys...) ir

gyvybinë galia, kurià paleidus ir nemokant suvaldyti, patenkama

gyvatës (energijø, jëgos garbinimo, puikybës) vergijon, vyksta

Puolimas, valdþià ágyja nuodëmë. Gyvatë pradeda kandþiotis



jaukus þaltys tampa nuodinga angimi, suyra rojaus darna.

...Bet mûsø protëviai þalèio nebijojo, já gerbë ir mylëjo,



vadinasi, savo gyvybines galias valdyti mokëjo, su þaliàja gamta

taikoje gyveno. Èia ryðkus atitikmuo ir su lietuviðku velniu, kuris

baltø kraðtuose visai nebuvo metafizinio blogio ásikûnijimas (kaip

pvz. krikðèionybëje ðëtonas), o daþniausiai tik paðaipos vertas ir

lengvai nugalimas þioplys ar net þmogaus sumanumu ákinkytas

pagalbininkas.

Dësninga, kad kiekviena minëtøjø þemës spalvø  þodþiø



sàvokø turi ir tamsiàjà pusæ: galingas þalias þaltys gali tapti þalinga

(g~þ, galia~þala) nuodinga gyvate; mëlyna meilë virsti melu; o

raudonas kraujas imti trupëti rûdimis; tada geltonais kaulais su-

barðka giltinë.

Þaliàjà gyvybës spalvà jau ðiek tiek apðvietëme. Taèiau perei-

nant prie tobuliausios visø spalvø Spalvos dar kartà þvilgtelëkime

á þemiðkà þalumà. Kà reiðkia þodis þilas? Tai iðmintis, patirtis,

garbingumas, dorumas. Neginèytina, kad yra kalbama apie baltà

spalvà. Kam gi tai paèiai spalvai reikalingas dar vienas þodis? Gal

tuomi mums rodoma, kad þalioje þemëje labai daug balto  þilo

dieviðkumo?

Gal lietuviðkas kalbinis jin/jan (virðaus

 apaèios vienybë)

bûtø þodþiai  spalvos :

* Èakros  Rytø pasaulëþiûroje þmogaus galiø sankaupos sûkuriai, ratai

(energiniai centrai). Kiekvienos jø virpesys atitinka tam tikro garso (len-

telëje  já þyminèios raidës) virpesá. Èakros iðsidëstæ bûtent tokia tvarka:

virðutinioji atitinka garsà I, þemiausioji  U. Tokiø kalbiniø sutapimø yra

daug: pvz. kulti (kryptis  stipriai þemyn), kalti (silpniau þemyn), kelti (su

iðorine pagalba  aukðtyn), kilti (asmeniðkai, be pagalbos  aukðtyn); arba

suvokimo, regos iðsiplëtimo atveju: þiûrëti, matyti, regëti, vydëti.

Þ1LA

Þ-LTA

(æ¸ëòàÿ geltona  rus.;

zelta

auksas  latv.)

Þ)LIA

ÞALA

balta

geltona

þalia

raudonai r7da

Dievas

siela

þemë

poþemis

èakra*

Dabar turbût nesunkiai atpaþástamos ir mûsø vëliø Vëliavos

spalvos (visai ne atsitiktinës):

Na, o virðuje** áraðæ BALTÀ Vytá gausime mûsø tautos

þenklø pilnybæ.

Matome, kad þalià þemës ir þmonijos spalvà atitinka mentalo

ir jausminis paties þmogaus lygmuo. O tai tarsi mûsø (o ir visos

þemës) vëlë, astralas, informacinis laukas ar aura. Tai vëlgi rodo,

kaip tampriai visa tikrovë susieta su mûsø paèiø vaizduote, minti-

mis, pojûèiais. Ið èia ir Rytø menamoji tikrovë

 maja arba, kaip

sakëme aptardami mëlynà spalvà, þemë ir þmogus

 tai þalias dausø

atspindys (aptariant mandalà tai buvo dausos~sodas; ds ~ sd).

* Matome, kaip leidþiantis þemyn maþëja ðventø saulës ir sielos raidþiø

S ir daugëja raudonø, karðtø ir net kruvinø, urzgianèiø materijos R.

** Aptartoje lentelëje virð geltonos spalvos (skaista) galëtø bûti raktinis

þodis aista, o toliau kylant aukðtyn  aisa bei esa... Tø nebesuvokiamø

erdviø atspindys (medþiaginis, tautosakinis ir kalbinis simbolis) þemëje 

tyras ryto gaivos laðas  rasa (= dangiðkoji beformë esa + áþeminanti r).

raktinis

þodis*

skaista

skaistra

aistra

aitra

GELTONA (atspalvis

medaus, gintaro)

ÞALIA (atspalvis þolës)

RAUDONA (tamsiai)

lygmuo

dvasios

mentalo

ir jausmø

aistrøgeismø

ir materijos

dvasia  siela

protas, iðmintis

meilë

pojûèiai

kûnas

Paminëjæ vis aiðkios vietos nerandanèià mëlynàjà spalvà, gali-

me vël jà iðskirti ið þalios ir mëlynajai skirti minèiø lygmená (plg.

mëlynas  mënulis  mënuo  manas  menta  mentalas), o þaliajai

 ðviesiuosius jausmus. Bet tai sàlyginis dalijimas  pvz. meilë 

jausmas, taèiau ir dangaus mëlis.

O paruduoti grasanti tamsiai raudona rodo kovas, deginantá

aistrø karðtá bei kûno laikinumà, mirtingumà.

Sunkiausiai apibûdinama tobula spalvø spalva yra BALTA.

Tai visø spalvø jungtis arba kiekvienos jø ðaltinis. Ði spalva

 lyg

visko, kà aptarëme, apibendrinimas ir tuo paèiu gráþimas ten, kur

pradëjome. Baltà suvokiame tik palyginæ su juoda

 ðviesai ap-

sireikðti bûtina tamsa; absoliuèioje ðviesoje ðviesos blyksnio ne-

pastebësi; taèiau galingas visuotinës ðviesos smûgis gali apakinti

(iðdava

 tamsa). Tad ðviesa  tamsa, balta  juoda, dvasia 

medþiaga, vyras  moteris ir pan.

yra bûtinos sàlygos kaitai,

paþinimui, vystymuisi, tobulëjimui, kûrybai.

Þodis balta mums beveik nieko nepasako. Matyt, tai tokia

kertinë, pirminë sàvoka, kuri pati kitas aiðkina, o ne atvirkðèiai.

Baltà spalvà ámanoma aiðkinti nebent ðviesos pagalba: vis dëlto

balta

 pati ðviesiausioji spalva. Vël prisiminkim slaviðkà spalvos

ávardinimà öâåò ir sàvokà ñâåò, reiðkianèià aukðtutinájá pasaulá

ir ðviesà. Matom, kad ðviesiausioji (balta) spalva yra tikroji Spalva

(öâåò).

Balta

 ðvaros ir gërio, ðviesos, ðventøjø ir þyniø, skaistos ir

tobulumo spalva. Ji artima absoliutui, pradþiai, taip pat ir pa-

baigai bei jø jungèiai ir dël to yra daþna gimimo, vestuviø, áðven-

tinimø ir mirties apeigose. Ji buvo gedulo spalva baltø ir slavø

kraðtuose, Azijoje ir kitur. Balti nuotakø, kandidaèiø á vienuoles,

einanèiø pirmos komunijos iðkilmiø rûbai reiðkia skaistà ir mer-

gystæ. Taigi balta spalva

 akinanti, tyra, skaisti, beribë ðviesa 

viena ið nedaugelio (sàlyginiø) galimybiø apibûdinti Dievà.

Prisiminkime, jog ir mes patys esame baltai.

Todël vël paþvelkime á svarbiausiame mûsø Valstybës þenkle

tebeðuoliuojantá baltà raitelá ant balto þirgo, iðkëlusá ðvytintá kala-

vijà. Kas padës suvokti (prisiminti) jo prasmæ? Gal senas, bet vis

dar skaisèiai baltas lietuvës nuotakos nuometëlis, ant kurio iðsiu-

vinëtà Gyvybës medá saugo visuotinës darnos sargybiniai  raite-

liai su iðkeltais kalavijais. O gal Rericho paveikslas Svetovito

þirgai, kur jau pabalnoti, þmonijai padëti pasiruoðæ balti þirgai

ganosi ðventuose Lietuvos àþuolynuose? Juk Svetovitas

 tai ðviesu-

sis ðvytintis Vytis. Arba mitinis Sventovitas (ðventasis Vytis)

 die-

vø dievas, aukðèiausiasis Dievas, kurio svarbiausi reikmenys



kalavijas, ðventykla ir baltas ðventasis þirgas. Arba musulmonø

Muntazaras, kuriam jau pakinkytas baltas arklys ir kuriam atvykus

prasidës þemëje naujasis laikmetis. O gal biblinis Mesijas

 raitelis

su ugniniu kalaviju, atjosiantis ant balto þirgo, ávykdysiantis

paskutiná teismà ir atbaigsiantis pasaulá?

O kà regime avatare Kalki (induistø dievybës ásikûnijimas),

kur Viðnu (Dievas), sëdëdamas ant balto arklio su ðvytinèiu kala-

viju rankoje, naikina blogá, atstato doros ástatymø veikimà ir

paruoðia pasaulá perkeitimui bei atgimimui? Èia, o ir daugybëje

kitø vietø, Biblijos ir Vedø pasakojimai sutampa. Ásidëmëtina, kad

raitelis ant balto þirgo (Kalki)

 vienintelis dar neávykæs Viðnu

ásikûnijimas, vienintelis mesijinis, ateities avataras.

Galø gale

 atsitiktinumo ar Apvaizdos valia mes

susigràþinome nepriklausomybæ bûtent Baltojo arklio metais (pa-

gal Rytø kalendoriø)?

Paþvelkime dar kartà ir iðvyskime pagaliau mûsø stebuklingàjá

Baltà Vytá...

Ar sugebës baltai likti balti, ar suðvytës akinanèia dieviðkos

spalvos liepsna, ar pajëgs Dvasios Raitelá priimti? O gal ugninis

kalavijas juos, nesugebëjusius savo uþduoties suvokti ir ávykdyti,

nutrenks juodon Begalybës tuðtumon? Ir tada vël viskas prasidës

ið Pradþios.

III skyrius

PAMATINËS VISATOS GALIOS

Keturi drambliai, laikantys Visatà, keturios pagrindinës stichi-

jos, kûrimo elementai ir Visatos sàrangos svarbiausios dalys

 tai

ugnis, vanduo, oras ir þemë. Jø visuma

 keturtadalis ratas ar

kryþius, kurio vidury, aðyje

 visa jungianti ir þadinanti tverianèioji

galia, ðviesa, visatos jëga.

Ðá simbolá (geometriðkai) jau aptarëme I-je dalyje.

Taèiau kiekviena nupieðtojo rato sandarinë dalis

 taip pat sim-

bolis.

Tad kà mums sako sàvokos

 ugnis, oras, þemë, vanduo?

UGNIS

 slibinas

ORAS

 paukðtis

ÞEMË

 elnias

VANDUO

 þuvis

AÐIS

medis  þmogus  Dievas

Þemë

UGNIS

Tai tûkstantmeèius þmonijos sàmonæ þadinantis ávaizdinys;

visuotinis, neiðsemiamas. Ávairiausiø pasaulio tautø mituose,

ðventraðèiuose, pasakose ugnis

 dieviðkumo apraiðka, aukðtesnio,

skaistesnio, dvasinio pasaulio simbolis.

Astrologijoje ugnies þenklas

 trikampis, nukreiptas aukðtyn .

Pamename, jog tai

 vyriðkas dvasios, dangaus, Dievo ávaizdis.

Vieðpats kalba Mozei ið deganèio krûmo; dievaitis Perkûnas

siunèia blyksinèius þaibus; rieda dangumi ugninis saulës veþimas...

Dievas

 tai ðviesa; o ugnis ðvieèia. Dievas  tai meilë; o meilë,

kaip ir ugnis, ðildo suþvarbusias ðirdis, teikia atilsá, ramybæ.

Ið èia

 visi nuostabieji, dieviðki ugnies ávaizdþiai: nakties tamsà

suplëðanti auðros þara; saugø ratà aplink save brëþiantis lauþas

gûdþioje girioje; þiburys, rodàs kryptá keliautojui; vidurþiemio pûgà

nuginkluojàs namø þidinys; ðventumà þadinantys þvakë ir smilka-

las. Ir beribës meilës liepsna. Ir skaistus paparèio þiedo ðvytëji-

mas.

Ugnis rusena, liepsnoja, spinksi, dega, þëruoja, spindi, blykèioja,

ðvyti, þaiþaruoja, tviska...

Taèiau Dievas

 tai ir tiesa, teisingumas. Tad ugnis ne tik ðildo

bei ðvieèia, bet ir degina.

Baudþianèios ugnies ávaizdþiø pasaulyje gal net daugiau. Tai

pelenais visa verèiantis gaisras; gyvastá nutrenkiàs ar trobà uþdegàs

þaibas; alinanti dykumos kaitra; ávairiausi þudymo árankiai

 nuo

raganø lauþø iki megatoniniø bombø ar lazeriø. Ir vaiko skausmas

palietus karðtà lygintuvà. Ir deginanti aistros kaitra. Ir skaudi skais-

tyklos liepsna, ir apgaulingos pelkës þaltvykslës. Ir galø gale

 naiki-

nanti beviltiðka juodoji pragaro ugnis.

Tad ugnis yra spalvota. Apie juodàjà nebekalbëkim. Tikëkime,

kad jos iðvysti neteks. Pragaras regisi net ne degantis; tai sting-

danti ðiurpi beribë juoda beviltiðka tuðtuma.

Dieviðka ugnis

 balta skaisti ðviesa. Tai ir þërinti, ðvieèianti,

bet nedeginanti paparèio Þiedo, vydos ugnis.

Perkeièianti ugnis

 þydra. Tai þaizdras, kuriame visa lydosi,

tirpsta, garuoja, mainosi. Skaistyklos valanti liepsna. Toks Ugni-

Pav. 22

Ugninis  spinduliuojantis  þaibuojantis saulëto ir perkûniðko

Vieðpaties simbolis

nis (Rytuose  Agni) pasaulis. O þemëje  gal ultravioletinis bei

radioaktyvusis spinduliavimas.

Saugi, ðvieèianti, ðildanti, þemæ gimdymui þadinanti, apvaisi-

nanti, gyvastá palaikanti yra geltona motinos Saulës ugnis. Ji

paþástama, patikima, labiausiai apmàstyta, apdainuota ir apraðyta.

Pradþia, pabudimas, ðviesos pergalë prieð tamsà

 roþinis auð-

ros brëkðmas.

Alyviniai ðeðëliai, vyðninës þaros

 vakaro tilties, pabaigos spal-

vos.

Ðalta mëlynoji dangaus ugnis

 tai sidabrinë mënulio ðviesa ir

nakties dangaus aksome ðvytintys tolimi þvaigþdynai.

Raudona

 karðèio ugnis. Viena vertus, bûtent ji yra

baudþianèioji ir pikta gaisro, karo, mirties liepsna. Taèiau ðis blo-

gis

 ne ugnies savybë, o þmogaus tamsiosios pusës apraiðka. Kai

þmogus renkasi gërá, karðtoji ugnis tampa draugu ir pagalbininku.

Bûtent ji rusena ugniakuro þarijose, linksmai straksi ðventiniame

lauþe, jaukiai þëruoja þidinio liepsnoj.

Ði ugnis kepa ir verda

 perkeièia þmogaus kûnui skirtà maistà.

Ðie þodþiai rodo virtuvës, viryklos, ugniakurio ypatingumà ir svarbà.

Kepama tiesiog ant ugnies; kepti

 tai kaupti ugnies galias ir jø

pagalba keisti vidinæ daikto (maisto) sàrangà. O þodis virti rodo

virtimà, kitimà, naujø savybiø ásigijimà. Perkeitimas, virsmas (ðiuo

atveju maisto) vyksta ne tik ugnies, bet ir vandens poveikyje. Jau

vien tai rodo, koks sudëtingas pasikeitimas vyksta. Prisiminæ, jog

virtuvës ugniakuras statytas namo vidury (sodybos Aðyje), vartuo-

se Dangun, atrasime virtuvës, virimo, t. y. perkeitimo ugnimi ir

vandeniu vertæ. Teisybë, ir kepant (kaupiant) vanduo turi ne men-

kesnæ reikðmæ

 teðla uþminkoma su vandeniu; kepamos mësos

skaidulose verda gyvûno skysèiai.

O kas matë þalià ugná? Tai nebent paslaptimi ir pavojais

spinksinti pelkynø þaltvykslë, árodanti þaliojo pasaulio monus.

Þaliosios kemsynø akivarø ugnys visai greta gûdaus juodos nak-

ties papartyno su jo stebuklinguoju baltu vasarovydþio nakties

Þiedu. Apgaulinga, þalinga þalstvyksliø ugnis (kurios ið tiesø net-

gi NËRA, ji tik rodosi) bando nukreipti þmonijos þvilgsná nuo

tikrosios baltosios paparèio vydijos ðviesos (kuri taipogi YRA,

deja, ne kiekvienam).

ORAS

Já aptariame atskirai, taèiau primename, jog tai  ugnies

stichijos dalis, tegu sàlyginai ir savarankiðka (astrologijoje þymima

perkirstu ugnies trikampiu

Þemiðku poþiûriu orà galima palaikyti ugnies prieþastimi ar

sàlyga

 deguonis palaiko degimà. Taèiau oras  tik vieno þaismingo

ugnies pasireiðkimo (plevenanèia liepsna) galimybë. Þemës gel-

miø, ugnikalniø lavos, sauliø ir þvaigþdþiø ugnims bei dvasios lieps-

nai oras nebûtinas.

Greièiau oras

 tai ugnies kuriama aplinka þemei, þmogui,

gyvybei reikðtis.

Jei Ugnis

 dieviðka Prieþastis, ðvytintis þaibas, ádegantis Pa-

saulio lauþà, spinduliuojantis Pradþios taðkas ar Aukðèiausiojo siun-

èiama dvasia  siela, tai oras

 ðios dvasios buvimo erdvë bei pir-

masis sielos kûnas, apvalkalas

 aura.

Oras tarsi skaidrus, bespalvis, taèiau gali virpëti ávairiaspalvë-

mis varsomis. Auros spalvos atskleidþia daugelá kûno, psichikos ir

dvasiniø bûtybës savybiø.

Oras

 tai bures genantis vëjas, gaivinantis vësos dvelksmas,

eþero raibuliavimo ir dûmo plevenimo prieþastis. Oras

 tai gali-

mybë iðskleisti sparnus, skristi. Paukðtis

 dvasios ávaizdinys, bet

jis pasireiðkia, savo savybes iðskleidþia tik ore.

Taèiau oro galiø kovos, sûkuriai, kilimai ar slëgiai

 uraganø,

audrø, pasiðiauðusiø bangø, stogus plëðianèiø vëtrø, medþius rau-

nanèiø viesulø, smëliu uþpustytø oaziø prieþastis.

Oras geras, tyras, skaidrus, gaivus, grynas. Ir oras blogas,

tvankus, slogus, grësmingas, niûrus.

Kaip ir ugny, nëra èia vien ðviesios ar vien tamsios pusës. Visa

mainosi, sûkuriuoja, kinta, slegia, kelia.

Nematomoji oro dalis, aura, dar sudëtingesnë. Astralø, vëliø

pasauliuose vyksta savas keistas mirguliuojantis gyvenimas.

Þemiðkai sàmonei oras

 tai dangus; pakilti á orà  tai kilti

aukðtyn, á mëlynæ, link þvaigþdþiø, saulën, net Dievop. Pakilti, at-

siplëðti nuo þemës, pasijusti bekûniu ar tarsi ant sparnø

 visa tai

jau dvasiniai oro erdviø ávaizdiniai.

Ir ið tiesø, verþiantis (kylant?) Dievo link, tenka pereiti astra-

lo, dvasiø pasaulá. Ir atsispirti jo vilionëms. Kadangi tai vis dar

apgaulingoji spalvinga majos skraistë, monai. Dar ne toji vienin-

telë tikroji beribë akinanti ðviesa.

Èia prisiminkime dvasios ir sielos bylà. Kà reiðkia ðios sàvo-

kos, kurios daþnai maiðomos tarpusavy, o neretai painiojamos

netgi su vële? Krikðèionybëje siela

 dieviðkoji, esminë sutvertojo

þmogaus dalis, taèiau ðventoji Dvasia

 Trejybës, t. y. paties Dievo

dalis. Bendrumas akivaizdus, tad kodël þodþiai

 du?

Galima tokia prielaida: siela

 tai Aukðèiausiojo kibirkðtis,

patsai dieviðkumas, amþinas, nemarus, begalinis ðviesos ðaltinis



ugnis; o dvasia  tai ðios ugnies pasireiðkimas, spinduliai, ðiluma ir

ðviesa (aukðèiausias oro lygmuo?). Palyginimui: jei siela

 saulë,

tai saulës spinduliai

 dvasia.

Pav. 23

Oro galias þabojantis vëjo malûnas

100

ÞEMË

Tai vëlgi, kaip ir oras, nëra visai savarankiðka stichija. Þemë 

vandens elemento dalis (astrologijoje þymima þemyn nukreipto

vandens trikampio perkirtimu

). Dël to jos esmë iðsamiau at-

siskleis aptariant vandená. Þemës be vandens tiesiog nëra:

prisiminkime aukðèiau jau aptartus kalbinius ryðius

 Mara (jos

vandenys ir jos þemë), marios, ìèð

 rus. pasaulis, mirtis, mara

 sanskr. mirtis ir t. t.

Be to, þemæ jau nagrinëjome

 ir kalbëdami apie þalià spalvà,

ir apie gyvybæ  gyvatæ, ir apie sodybà  mandalà, ir apie medá. Èia

prisiminkim, kad kai kuriose Rytø sistemose nagrinëjami ne 4 tvëri-

mo elementai, o 5: penktasis yra bûtent medis. Taèiau aptardami

geometrinius simbolius teigëme, jog medis

 þemës dalis (arba

aðis, centras). Tad visa, kà raðëme apie þalio medþio, girios svarbà

baltiðkai dvasiai, gali bûti pasakojimo apie þemæ dalimi. Èia nebe-

sikartosime.

Beje, kai kur minëtas penktasis elementas yra vadinamasis

efyras ar akaða. Já priskiriame astralo, energijø pasauliui, taigi



oro stichijai.

Prisiminkime tik tiek, kad þalia

 tai þemës spalva. Ðiuo atveju

tai geri meilës, rimties daþai. Þalia ugnis

 apgaulinga, þalias vanduo

 uþsistovëjæs ir dumblëtas, þalias oras graso nuodingais garais;

taèiau þalia þemë

 pati gyvybë, lapojanti, þydinti, besistiebianti

aukðtyn, pavësá, maistà, ðilumà, apsaugà teikianti.

Tad, aptariant þemæ (atskirtà nuo vandens), lieka paþvelgti á

kietà ir sàlyginai negyvà jos dalá.

Þemë

 tai, visø pirma, maitinanti dirva  sotinanèios duonos

kasdieninës pradþia; sodø ir giriø saugotoja bei penëtoja; þydinèiø

pievø ir povandeniniø dumbliø Motina. Þemë pagimdo ir ðventàjá

àþuolà ir lanksèià smilgelæ. Tad vienas nuostabiausiø þemës pa-

sireiðkimø

 þaliasis augalijos pasaulis... Taèiau grûdas nesudygtø,

daigas neuþaugtø, vaisius nesubræstø be vandens ir ugnies  saulës.

Aiðkesnë, labiau apibrëþta, grieþta, kieta þemë

 tai akmenys,

kalnai, uolos. Kalbëjome, kad kalnas ar akmuo, kaip ir jau minë-

tas medis, tinka bûti Pasaulio aðies, vidurio, centro (stuburas,

stabas, stabs

 akmuo) ávaizdþiu. Akmens tvirtybë tarsi þenklina

101

materijos amþinumà. Namø (asmeninio gyvenimo Aðies) statyba

pradedama dedant kertiná akmená. Namø

 lauko riba, persikeiti-

mo, virsmo vieta

 sakmëmis ir dainomis apipintas slenksèio ak-

muo. Þidinio, ugniakuro akmenys (kûnas)

 tai ugnies (sielos) tei-

kiamos ðilumos (dvasios) palaikytojai, saugotojai. Kaip ir pirties

akmenys: prisiminkime, kad pirtis

 seniausiøjø ðventø apeigø

vyksmo vieta. Èia susiduria ir veikia visos 4 pamatinës galios



þemë, ugnis, vanduo ir oras. Akmuo  tai ir seniausias aukojimo

stalas, altorius, ir aukuras.

Sustingæ ir tvirti (kol netapo smëliu...) paminkliniai, atminties

ir antkapiø akmenys. Tiesa, antkapiui tinkamesnis medis  kryþius,

lengvas, kylàs aukðtyn, neprispaudþiantis vëlës ir nepalaikantis

apgaulingos medþiaginio amþinumo iliuzijos. Medis lengviau virs-

Pav. 24

Antkapio akmuo

102

ta pirmine þeme nei akmuo.

Akmuo

 tai mokas (km  mk), iðminties bei energijø

sankaupa ir mokymo vieta (omuo + k = akmuo). Pats þodis ak-

muo

 dvasinis, pamatinis ávaizdinys. Kaip ir vanduo, omuo, tar-

muo, sesuo.

Smëlis

 smulki, byranti þemë. Ir turbût bûtent jis, o ne ak-

muo, kuris vis dëlto kaþkada virs smëliu, tinka bûti amþinybës,

begalinio laiko byrëjimo simboliu.

O ðtai dulkës, kuria buvai ir kuria pavirsi, viskuo ir niekuo

kartu, ávaizdinys

 pelenai (þemë, materija, iðsklaidyta ir iðskais-

tinta ugnimi).

Dirva, molis

 minkðta (vandeniu persmelkta) þemë, imli,

paslanki, ji leidþiasi lipdoma á bet koká pavidalà. Kartu tai visos

gyvybës maitinanti motina, ásèios.

Po þeme

 maitinanèios ðaknys, gimimas, gyvybës pradþia. Po

þeme

 irimas, puvimas, kûniðka mirtis, gyvybës pabaiga. Þemës

gelmëje

 stebukladariai nykðtukai (po kelmu ar uola), pikti ar

kvailoki velniûkðèiai (kemsynuose, po pelke) ir grësmingi pragarø

pragarmës demonai. Vienprasmiðkumo nëra. Poþemis ir laikas ið

medþio gimdo anglá (grafità) ir deimantà, ið sakø

 gintarà. Medþio

mirtis prisikelia brangakmenio ðvytëjimu.

Þemë

 tai ir dykuma, ir oazë, ir vandenyno dugnas, ir snieguota

virðukalnë, ir gelþbetoninis didmiestis, ir svajingas kaimas, ir nuo-

gas ðaltas meteoritas, ir neáþengiamos dþiunglës.

Þmogus

 taip pat þemës vaikas, nulipintas ið molio.

103

VANDUO

Tai viena paslaptingiausiø, sunkiausiai apibûdinamø Tvërini-

jos daliø, apatinioji visuotinybës Rato pusë:

Apie ugná kalbëti lyg ir lengviau: ávardijai tai dieviðka ðviesa, ir

sàlyginai aiðku. Taèiau vanduo, tarsi esantis arti þmogaus, þemai,

o ne dangiðkose aukðtybëse, teka tarp sàmonës pirðtø, neágyja

pavidalo nei þodþiu, nei þenklu.

Vanduo beformis; ið vienos pusës tai

 grësmingas chaosas,

taèiau ið kitos

 galimybë supilti á bet koká indà, suteikti sudëtin-

giausià, tobuliausià pavidalà.

Vanduo skaidrus

 matosi, kas yra jame ir po juo, o kartu atspin-

di tai, kas yra virð jo; tad stebëtojui jis

 jungtis, visapasaulinis

ryðys.

Vanduo

 Visatos pradþia, pirminë tvërimo medþiaga, Pasauliø

pagrindas. Pradþioje Dievo Dvasia sklendeno virðum vandenø

(judëjø ir krikðèioniø Biblijoje) ir Bramos kiauðinis plaukiojo

pradþios vandenyse (indø Vedose).

Bûtent vanduo, begalinë gelmës tamsa siejama su chaosu ir

blogio valdomis. Taèiau bandysime vandená apginti. Mums tai

paslankioji ir jautrioji, imliausia ir visada laukianti bûties pusë...

Gal kartais priima, sulaukia ir piktojo. Bet ne èia vandens esmë.

Taip ir norisi pasakyti

 ne jo, bet jos, nes vanduo (kaip se-

suo)

 kraðtutinis moteriðkumas, motiniðkumas, pasauliø ásèios,

gyvybës syvai ir versmë.

Ant vandens plûduriuoja lelija

 lotosas. Èionai nusileidþia

apvaisinanti dievybë

 ugnis.

Jûros dugne buvo pradëti dievybës  þalèio  Þilvino ir mo-

ters  Eglës vaikai  medþiai. Neiðlaikius iðbandymø darna suyra,

iðkyla kraujo puta ir uþsiveria vartai á paslaptingàjà Þalèio Gelmæ.

Mariose sprendþiasi vandens (Jûratë), ugnies  dangaus

(Perkûnas) ir þemës  þmogaus (Kàstytis) drama. Pagal visus pa-

saulio tvërimo, darnios kûrybos mitus Perkûno rûstybë visiðkai

teisëta: vis dëlto dieviðka ugnis, þaibas, Perkûnas, o ne þmogus

(nors iðties artimesnis vandenims nei ugnis), turi apvaisinti jûrø

mariø mergelæ  Marà  Jûratæ. Prieðinantis kosminei darnai, ási-

gali chaosas

 suyra gintariniai rûmai.

104

Vandenys pilni laumiø, undiniø, sirenø, karalaièiø  gulbiø ir

pan. Tai vis graþios, geistinos, taèiau paslaptingos ir net pavojin-

gos bûtybës. Bûtina mokëti su jomis elgtis

 turëti þinojimà, magi-

næ priemonæ ar apsaugà. Tada ðios vandenø mergelës gali daug

kuo padëti.

Atkreipkim dëmesá, kad mitinës pirminiø vandenø moterys



ið didþiøjø begaliniø vandenynø ir jûrø. Bûtent ðie svetimi vande-

nys yra pavojingi, tamsûs, bedugniai, audringi, skandinantys. Juo-

se beveik nejauèiamas bendrumas tarp vandens ir þemës. Tai

akivaizdu palaimingame jûreivio, mënesius praleidusio neaprëpia-

muose vandenyse, ðûksnyje: Þemë!. Jam jûra

 grësmingas

prieðininkas, o krantas

 motiniðka apsauga.

Tokia vandens  þemës samprata turbût artima jûrinëms tau-

toms

 kokiems portugalams, ispanams ar anglams.

Taèiau baltai nejunta tokio ryðkaus þemës ir vandens skirtu-

mo. Mûsø eþerai nedideli, upës neplaèios, mums krantai visad

artimi, þalioji gamta supa vandenis, atsispindi, iðsibarsto salelë-

mis, uþþelia lelijomis. Baltiðkosios girios medþiai, krûmai, þolës,

samanos, meldai ir jos upokðniai, ðaltiniai, eþerai, pelkës neatski-

riami. Tai neatsiejamos gimdanèios, auginanèios, maitinanèios,

troðkulá malðinanèios, sauganèios ir mylinèios Motinos Þemës

dalys.

Mûsø baltiðkø giriø vanduo geras. Jis tyras ir teikdamas gaivà

tykiai teka, jis èiurlena, gurga, srûva, vilnija, alma, ûkoja, tyvu-

liuoja, tviska, spindi.

Mums svetimas triukðmingas vanduo

 neturime ûþianèiø kalnø

upiø, nëra kriokliø (kuriø net vardas mums siejasi su garsu, o ne

su vandens kritimu). Tik pajûry paþástamas rûstusis, grësmingas

ir triukðmingas, putojantis, bangomis lûþtantis, ûþiantis,

ðniokðèiantis, riaumojantis, gaudþiantis vanduo.

Taèiau netgi mûsø veidrodiniai eþerai ir snûdþios upës pa-

kankamai neatskleidþia lietuviðko vandens iðgyvenimo esmës. Tik-

roji vandens gelmë mums

 tai rasos laðas. Vasaros ryto varsomis

ðvytintys skaistos karoliai, paparèio Þiedà sergstintys deimantai,

tobula forma to, kas neturi formos...

Tyras ðaltinis, tyra aðara, tyra rasa. Ir krikðto vanduo, nuodëmes

ir kaltes nuplaunantis, ðventumu apliejantis gyvasis bei ðvæstas

vanduo... Net Dievo Sûnus nulenkë galvà vandens krikðtui.

105

Þemës rutulio trys ketvirtadaliai yra uþlieti vandens. Tris

ketvirtadalius kiekvieno augalo ar gyvûno masës sudaro vanduo,

þmogaus smegenyse jo net iki 98 nuoðimèiø. Visi þmogaus fizio-

loginiai skysèiai

 seilës, aðaros, kraujas, prakaitas, limfa, sperma,

pienas

 ið esmës taipogi vanduo. Tegu su tam tikrais priedais, bet

vis dëlto pagrinde

 vanduo. Kaip ir jûra  vanduo su druska. Arba

mineralinis ðaltinis.

Vanduo ne tik nuplauna nuodëmes, bet ir prisimena jas. Jis

iðlaiko informacijà, gali jà perduoti ar nuo jos iðsivalyti. Geros

bobutës ar þynio uþkalbëtas vanduo

 gydo.

Uþkalbëti, informuoti galima tik stovintá vandená. Tekantis

vanduo iðardo áraðytà informacijà. Neveltui liaudyje nuo senø laikø

gero vardo neturëjo maurais apþëlusios kûdros. Tekantis vanduo

iðsivalo pats. Jis gali nuvalyti ir viskà, kas pakliûva á jo laukà [32].

Matyt, su ðiomis vandens savybëmis susijæ ir pirmosios kûdikio

prausynos, ir vestuvinis pirmaryèiø vanduo, ir velionio mazgoji-

mas. Ir net pomirtinis pasinërimas á Letos bei Stikso upæ ar Ma-

ros vandenis.

Vanduo pritraukia viskà, kas yra ðalia, tirpina ir druskà, ir

cukrø, persismelkia visomis spalvomis, skoniais, kvapais. Vanduo

 holograma. Kiekviename laðe  Viseto áraðas.

Tad dar kartà prisiminkime nesuteptà, gëlà, skaistø ir tyrà ra-

sos laðà. Kaip vandens pirmavaizdá. Ðventenybæ.

Prisiminkime, koks svarbus ir daugiaprasmis ávaizdinys yra rasos

laðeliai ant rûtytëliø darþelyje ar ant rûtø vainikëlio senosiose mûsø

dainose; kokia skaidri, ðviesi, gili, tyra ir neprilygstama yra bal-

tiðkoji Rasø ðventë; kokia talpi þodþio rasa veiksmaþodinë forma

rastis: pradëti dygti, augti, kilti, susidaryti, ásisteigti, susikurti,

pradëti egzistuoti.

Þydø Kabaloje rasa yra iðganymo ir gyvenimo atsinaujinimo

simbolis; germanams tai

 antgamtiðkas elementas, kuris laða nuo

pasaulio medþio ir yra po pasaulio pabaigos iðlikusios þmoniø po-

ros maistas; Kinijoje manyta, kad rasa susidaro nuo mënulio ir

suteikia nemirtingumà; graikams rasa simbolizavo apvaisinimà ir

vaisingumà [43].

Tai, kad þodis rasa ávardija toli graþu ne vien vandens laðà, o

106

yra gili dvasinë sàvoka, árodo ir jo daugiasluoksnë samprata san-

skrito kalboje: rasa

 tai augalo sultys, vanduo, skystis; skonis,

aromatas, kvapas, polinkis; pergyvenimas, iðbandymas, patirtis,

ragavimas; dþiaugsmas, malonumas, saldumas, meilumas,

ðvieþumas, ðvelnumas; viliojimas, patrauklumas, þavumas;

masalas; noras, troðkimas, geismas; tyla bei derlingumas; ir net

ðerdis, esmë, esa bei paþinimas ir religinis jausmas. Aprëpus ðià

visaapimanèià puokðtæ nebekeista, kad sanskrite rasa

 tai ir die-

vybë savyje, patsai Dievas.

Tekantis ar tyvuliuojantis vanduo sàlyginai aiðkus. Taèiau ðal-

tas tviskantis ledas, purus, akinanèiai baltas sniegas, stebuklingus

raðtus braiþantis ðerkðnas, baltom adatëlëm nusagstyta ðarma,

neperþvelgiamas rûkas, kamuoliais kylàs garas, niûrus juodas debe-

sis, skaudûs kruðos rieðutëliai, slaptinga besidraikanti migla

 taip

pat vanduo.

Ðiose begalinëse jo apraiðkose vëlgi matome vandens galià ir

visuotinumà, galimybæ ágyti bet koká pavidalà ir tuoj pat já praras-

ti, kilti aukðtyn ir srûti prarajon. Net ið dangaus krintantis vanduo

gali bûti ir gaivinantis lietus, ir dauþanti kruða, ir skandinanti liû-

tis; ir gyvastá gràþinantis gurkðnis dykumoje, ir naikinantis visuo-

tinis Tvanas.

Ore

 paukðèiai (dangun kylanèios sielos simbolis), o vande-

nyse

 þuvys. Kà þenklina tie ðalti gelmiø paukðèiai?

Pats vandeniðkiausias dvyliktasis astrologinis þenklas

 Þuvys

 taipogi ir Kristaus simbolis. Jau aptarëme, kalbëdami apie raidæ

M, kad mesijas visose tautose siejasi su vandenimis. Kodël ne su

ugnimi? Iðganytojas gimë Þuvø epochoje, o dabar, treèiojo tûks-

tantmeèio pradþioje, þengiame á Vandenio (vëlgi vandenis liejantis

pavidalas) laikmetá.

Ir vël laukiame mesijo atëjimo? Ar nusileis dievybë á chao-

tiðkà ðiandienos materijà; ar nusiþemins, nugrims Þuvis á tamsias

mûsø vandenyno gelmes? Ar, galø gale, pakels ðvytinti kalavijà ir

nutrenks ugniniu þaibu?...

Prisiminkime ávaizdá, jog þemë

 dangaus atspindys (arba þemë

 ugnies vaizdas vandeny). Saulë regima vandenyje, t. y. visas saulës

107

Pav. 25

Kristaus krikðtas (baþnytinë vëliava, XIX a. I pusë)

108

vaizdas yra kiekviename tvenkiny, eþere ar balutëje. Nors tai nëra

saulë (siela, ugnis), taèiau ten yra milijardai jos atvaizdø, atsispin-

dinèiø, regimø ir ðildanèiø spinduliø (dvasia, poveikis, apraiðka).

Tad Dievas yra uþ (virð) pasaulio (ugnis, saulë), taèiau kartu ir

pasaulyje

 persmelkia kiekvienà þolæ, akmená, ðaltiná (spinduliai,

Ðventoji Dvasia).

Geras, gimdantis, gaivinantis, kûrybinis vanduo teka; sustojæs

vanduo

 liûnas, bala, pelkë  yra uþmaurojæs, dvokiantis, dumb-

lëtas purvas. Stovintis, miræs vanduo tarsi gráþta á pradinæ tamsos,

chaoso bûklæ. Taèiau uþankantis eþeras, pelkë, kemsai ir dumb-

lynai virsta þeme

 þalia, putojanèia lapojanèia. Tai vëlgi visos gyvi-

jos ásèios.

...Taèiau ne ðaip gyvûnas, o tobula bûtybë vaizdiniuose visad

iðnyra ne ið pelkës, o ið veidrodinio tyro ðaltinio ar baltos bangos

putos...

O ðtai tekanèio vandens pavojus

 srûti þemyn. Skysèiui savy-

binga verþtis ir uþlieti, uþpildyti apaèià. Pasiekæs þemiausià lygá

jis tarsi turëtø sustoti, vël virsti beviltiðkai plytinèia chaoso bala.

Taèiau bekraðtá vandenynà perskrodþia ugnis

 saulë, paþadintas

vanduo garuoja, kyla aukðtyn

 á orà, debesimis gráþta þemën, krinta

lietumi ar sniegu, sunkiasi dirvon, trykðta ðaltiniu, ir vël sukasi

begalinis Ratas.

109

PABAIGA,

kurioje ieðkome virðsprendinio

Mûsø atvaizduotas Pasaulis sprogo, iðsiskleidë ið taðko, iðplito

iki begalinio Rato, skilo, pulsavo, vystësi ir parodë galimybæ susi-

sukti, susitraukti ir vël panirti á motininá Taðkà.

Mûsø spalvos, suðvitæ tamsoje, iðsiskleidæ vaivorykðte,

suþaiþaravo tobulybës varsomis, taèiau graso vël uþgesti juodumoje.

Beribis moteriðkas materijos vanduo, supiltas á vyriðkà dvasiná

ugniná indà, ágyja tobulà Pasaulio skvarmà. Ir mes bijome, kad Ug-

nis uþges arba Indas suduð, ir vël visa uþlies chaoso bala.

Begalinio Rato, Akinanèios Ðviesos, Beribiø vandenø ávaizdþiai

daug kam yra tobuli, raminantys ir guodþiantys. Tai Amþinybë laike

ir Begalybë erdvëje, tai nepaliaujamas sukimasis Visuotinybës Ratu,

tai uþtikrintumas, kad niekas nesibaigs, kartosis vël ir vël, per Amþiø

amþius.

Taèiau kitiems to maþa. Tai net baugina, sukelia beprasmybës

pojûtá. Kokia ðio begalinio Sukimosi prasmë?

Ir tada Begalinë Ðviesa atsiunèia mums paguodà

 Savo Þodá,

Paþadà. Dievas nusiþemina, apsireiðkia Asmeniðkai ir nusileidþia

þemën þmogumi. Mums paþadama, kad nors visuotinis Ratas sukasi

aplink savo Aðá, taèiau pasaulio Veþimas vis dëlto juda á aiðkø Tikslà.

Nors vaivorykðtës spalvø lankas kyla ir leidþiasi, taèiau balta

dvasios Ðviesa yra virð bet kokio lanko. Ðviesos banga, tegu ir sinu-

soide vingiuodama, tiesia spindulá tam tikra Kryptimi.

Ugnies  vandens (skvarmos  esmës, indo  turinio) prieðtaros

virðsprendiná rodo lotynø k. þodis spiritus

 degantis skystis, ugni-

nis vanduo (alkoholis), simbolizuojantis dviejø prieðingø elementø

susiliejimà, ir kartu dvasia  siela, besiverþianti pas savo (o ir ugnies

bei vandens) Kûrëjà.

Pas Kûrëjà, kuris nulipino mus ið þemës ir vandens, ápûtë ugná

(sielà) ir dovanojo orà (erdvæ ir galià, aurà, pranà ar akaðà), kuris

skyrë mus bûti visa ko sankirta, aðimi, viduriu.

Pas Kûrëjà, kuris taip apriboja Save, jog gali iðtiesti mums rankà

ir parodyti Kelià, Tiesà ir Gyvenimà

Ir tada Tikëjimas nugali baimæ, Viltis apðvieèia kelià begaly-

bëje, o Meilë áprasmina Amþinybæ.

110

111

LITERATÛRA

1. Ðventasis Raðtas I t.  Vilnius, 1990.

2. Lietuviø kalbos þodynas.  Vilnius, 1981.

3. S.Gorodeckis. Prieðistoriniø epochø atospindþiai lietuviø

mitologijoje// Romovë.  Rumðiðkës, 1989.

4. Kakoe vi derevo? // Nauka i religija.  1991, Nr.1.

5. Alë Poèiulpaitë. Apvaizda, Adomas ir Ieva, Ðventoji ðeima... //

Liaudies kultûra.  1991, Nr.4.

6. Jonas Vaiðkûnas. Apie þvaigþdþiø simbolikà baltø pasaulëþiûroje

// Liaudies kultûra.  1991.

7. Petras Stankeras. Svastikos keliai ir klyskeliai // Mokslas ir

gyvenimas.  1991, Nr.2.

8. E.Lazarev. Kliuè k tainam Atlantidi? //Nauka i religija.  1991,

Nr.4.

9. A. Kobzev. Kanon peremen  kitaiskaja biblija // Nauka i reli-

gija.  1991, Nr.2.

10. Mifologièeskij slovarj.  Moskva, 1991.

11. Algis Uþdavinys. Tauta, dievybë, savastis // Auðrinë.  1990,

Nr. 8, 9, 10.

12. Alvydas Butkus. Latviø ornamento struktûra // Mokslas ir

gyvenimas.  1989, Nr.11.

13. Algirdas Patackas. Saulë ir kryþius // Kaunas, 1989.

14. Algirdas Julius Greimas. Tautos atminties beieðkant // Vilnius

Chicago, 1990.

15. Aleksandras Þarskus. Rûta // Kaunas, 1988.

16. Latviø ornamentikos tyrinëjimai // Liaudies kultûra.  1991,

Nr.1.

17. Stasys Ðimaitis. Archyviniø simboliø esmë baltø ornamentikoje

ir pasaulëjautoje // Praneðimo medþiaga. Maðinraðtis.  Kaunas,

1990.

18. Andris Mièiulis. Apie senovës latviø simboliná raðtà ir

pasaulëjautà // Liaudies kultûra.  1991, Nr.1.

19. Elizabet Cheiè. Maðinraðtis.

20. Jonas Vaiðkûnas. Sodas ir visata // Liaudies kultûra.  1992,

Nr. 4

21. Aleksandras Þarskus. Vestuvinis virsmas // Kaunas, 198889.

22. Ðri Parachansa Jogananda. Jogino autobiografija // Maðinraðtis.

112

23. Algirdas Patackas, Aleksandras Þarskus. Mirties virsmas //

Vilnius, 1990.

24. Jelena P. Blavatskaja. Tainaja doktrina // Riga.

25. Èeslovas Kontrimas. Lietuvos geleþiniai kryþiai // Vilnius, 1991.

26. Vytautas Bagdanavièius MIC. Lietuviðko koplytstulpio genezës

klausimu // Ikikrikðèioniðkosios Lietuvos kultûra.  Vilnius,

1992.

27. Elvyra Usaèiovaitë. Vieno liaudies ornamento morfologija //

Ikikrikðèioniðkosios Lietuvos kultûra.  Vilnius, 1992.

28. Gaston Bachelard. Svajoniø dþiaugsmas // Vilnius, 1993.

29. Rasa Ambraziejienë. Mandala  mano dalia // Vydija.  1994,

Nr. 5.

30. Rasa Ambraziejienë. Spalva // Vydija.  1996, Nr. 7.

31. Rasa Ambraziejienë. Vanduo // Vydija.  1998, Nr. 8.

32. Vanduo gydo // Þvilgsnis.  1991

33. Lietuviø liaudies menas. Maþoji architektûra // Vilnius, 1992

34. A. Andrejevas, E. Morkûnas. Vëjo malûnai // Vilnius, 1982

35. Lietuviø liaudies menas // Vilnius, 1993

36. Laima Nakaitë. Þalvariniai senoliø laiðkai // Vilnius,1991

37. Lijana Lauþikaitë. 19781940 m. statytø Lietuvos mediniø

baþnyèiø architektûra // Liaudies kultûra.  1998, Nr.6.

38. Paulius Galaunë. Lietuviø liaudies menas, jo meniniø formø

plëtojimo pagrindai // Kaunas, 1930

39. Junona Almonaitienë. Ðvenèiø ratas // Vilnius, 1998

40. Lietuvos istorijos paminklai // Vilnius, 1990

41. Gilbert K. Chesterton. Ortodoksija // Aidai, 1998

42. Jonas Mekas. Laiðkai ið niekur // Baltos lankos, 1997

43. Udo Becker. Simboliø þodynas // Vilnius, 1995

44. Omraam Mikaelj Aivanchov. Jazik geometrièeskich figur //

Moskva, 1994

45. Gintaras Beresnevièius. Baltiðkø simboliø dinamika // Senovës

baltø simboliai.  Vilnius, 1992.

113

SIMBOLIØ LENTELË

114

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

taðkas

Ávardinimai

þvaigþdë

bamba

grûdas

sëkla

Esmë

/samprata, simbolio

prasmës/

pradþiø pradþia;

Kûrëjas;

Viskas viename;

ðviesos ðaltinis;

centras;

individualybë;

vienintelis;

vienetas (skaièius 1)

vyriðkas pradas

115

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

apskritimas

skritulys

rutulys

Ávardinimai

ratas

vainikas

þiedas

saulë

pilnatis

mandala

ola

urvas

ásèios

kiauðinis

gemalas

Esmë

/samprata, simbolis/

Visata;

viskas;

begalybë, amþinybë

(laike ir erdvëje);

riba tarp Visatos ir chaoso;

nulis (skaièius 0) arba

begalybë

moteriðkas pradas

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

iðplitæs, sprogæs

taðkas

Poveikis

apsauga;

maginis apribojimas

apskritimas su

taðku centre

saulë

pasaulis

materija

taðkas centre laiko ratà

(Visatà)

116

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

statmuo

(vertikalë)

Ávardinimai

þaibas

stabas

stulpas

jin

falas

linga

Esmë

/samprata, simbolio

prasmës/

kuriamoji galia;

poveikis, veikla (aktyvumas);

ðviesos blyksnis;

apvaisinimo galia;

dangaus (Perkûno)

trenksmas;

aðis, stuburas, ðerdis;

centras;

ryðys, jungtis tarp

Pasauliø(ryðiai tarp dvasios

taðkø);

vienetas (skaièius 1)

vyriðkas pradas

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

blyksnis (poveikis) ið

taðko;

dûris (poveikis) ið

centro

Poveikis

giluminë veikla;

ryðys su dievybe;

þaibiðkas trenksmas

(suvokimas,

perkeitimas);

apvaisinimas (dvasinis

ar fizinis)

117

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

plitimas ið

taðko

paþemiui

Poveikis

pavirðutiniðka

veikla;

kelias

(jei su rodykle

 aiðki

kryptis)

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

gulstinë

(horizontalë)

Ávardinimai

þemë

Esmë

/samprata, simbolis/

neveiklumas (pasyvumas);

tyla;

laukimas;

plokðtuma;

kairë

 deðinë;

ryðiai tarp materijos taðkø;

bala, chaosas, niekas;

nulis arba dvejetas

(skaièiai 0 arba 2)

moteriðkas pradas

jan

118

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

statmuo kerta

skritulá

arba rombà

Ávardinimai

mënuliai;

delèia ir

jaunatis;

dvi kryptys;

kairë ir deðinë

Esmë

/samprata, simbolis/

Visatos (visumos)

padalinimas;

pusë, dalis;

papildymas, virsmas ið vienos

bûsenos á kità;

dvejetas (skaièius 2)

moteriðkas pradas

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

apskritimas

(arba

rombas) +

statmuo

Poveikis

jautrumas

emocingumas

nepastovumas

nesaugumas

atspindþiai

119

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

apskritimas +

gulstinë

Poveikis

atskyrimas

tvërimas

dvilypumas

prieðprieða

konfliktas

pusiausvyra

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

horizontalë kerta

skritulá

Ávardinimai

jin/jan

Dovydo

þvaigþdë

Esmë

/samprata, simbolis/

apraiðka; vystymasis;

dalijimas, atskyrimas:

dangus ir þemë;

virðus ir apaèia;

ugnis ir vanduo;

dvasia ir materija;

vyras ir moteris;

jin ir jan;

gëris ir blogis;

diena ir naktis;

aktyvumas ir pasyvumas;

dvejybë,

dvejetas (skaièius 2)

ir ðeðetas (skaièius 6)

moteriðkas pradas

120

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

apskritimo

(rombo) virðutinë

pusë

Poveikis

apsauga

dangiðka danga

jungtis, perëjimas

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

trikampis virðûne

á virðø

kampas virðûne á

virðø

arba iðgaubimas

Ávardinimai

Dievas

vyras

ugnis

Apvaizda

Dievo akis

Trejybë

varpas

dangus

stogas

ðventas Kalnas

Dievo stogelis

pastogë

tiltas

vaivorykðtë

Esmë

/samprata, simbolis/

virðutinë Viseto pusë



dvasia, dangus;

vyriðkasis (aktyvus) pradas;

trejetas (skaièius 3)

arba devynetas (skaièius 9)

121

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

apskritimo

(rombo) apatinë

pusë

Poveikis

perkëlimas kitapus

(á karstà, per marias);

gráþimas atgal

(þemën, á ásèias)

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

trikampis virðûne

á apaèià

kampas virðûne á

apaèià

arba ágaubimas

Ávardinimai

þemë

moteris

motina

vanduo

lelija

tulpë

dauba, duobë

guolis

lopðys

ásèios

valtis, luotas

karstas

Esmë

/samprata, simbolis/

apatinë Viseto pusë



materija, þemë;

moteriðkasis (pasyvus)

pradas;

gamta

122

Pavidalas

Ávardinimai

Maros

vandenys

Maros þemë

Þenklas

/pavadinimas/

zigzagai, bangos

uþbrûkðniuotos

ar uþtaðkuotos

juostos

Esmë

/samprata, simbolis/

materija,

þemë (sausuma ir vandenys)

moteriðkas pradas

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

þemyn nukreipto

trikampio

atmainos

Poveikis

vaisingumas

derlingumas

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

þemyn arba

aukðtyn nukreiptø

trikampiø

atmainos

Jumio ir dvigubo Jumio þenklai;

þirgeliai, dviguba varpa, sukryþiuoti

kirviai, þirgø galvos, gaidþiø galvos;

rupûþëlë, vëþiukas;

Martinio þenklai

Poveikis

vaisingumas

derlingumas

123

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

linijø sankirta;

begaliniai 4iø

pasaulio krypèiø

spinduliai ið

centro

taðko.

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

kryþius

Ávardinimai

kryþma

kryþelis

Dievo kryþius

graikø kr.

kryþkelë

Saulës kryþius

saulutës

Esmë

/samprata, simbolio prasmës/

dvasios ir materijos santykis;

dvasia veikia (kerta) materijà;

Viseto sankirta;

keturios kryptys, pasaulio

ðalys;

ketvertas (skaièius 4)

Poveikis

apsauga;

pasirinkimas

(kryþkelë)

124

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

kryþmos iðvestinës

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

kryþius

Ávardinimai

TAU kryþius;

dievo Toro kûjis;

stipis;

ðv. Antano kryþius;

Maltos kryþius;

Maros kryþius;

lotynø kryþius;

ðv. Petro kryþius

Poveikis

apsauga

palaiminimai

maldavimai

125

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

kryþmos iðvestinës

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

kryþius

Ávardinimai

pasuktas kryþius;

ðv. Andriaus kryþius;

palaiminimas;

mazgas (gyvybës, amþinasis, laimës)

dvigubas kryþius; Kryþiaus þvaigþdë;

ðulinukas; Þemës akis;

roþelë; saulutë; ketvertas (skaièius 4)

Auseklis;

didysis sloguèio kryþius;

Auðrinë; aðtuonetas (skaièius 8)

Sloguèio kryþius;

pentagrama;

penketas (skaièius 5)

Poveikis

apsauga

palaiminimas

gelminis ryðys

darna, gëris, brolybë;

penki tvërimo pradai;

magija, burtai

126

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

kryþiaus iðvestinë,

besisukdama

brëþia

ratà,

spiralæ, sûkurá.

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

svastika

kairinë,

vidinë

svastika

deðininë,

iðorinë

svastika

Ávardinimai

Laimos kryþius

(laimë)

Perkûno

kryþius;

ugnies kryþius;

dangaus kûjis

Esmë

/samprata, simbolio prasmës/

besisukantis kryþius;

visatos judëjimas;

kûryba; ðviesos (energijos)

sklidimas ir kaupimas

kryþius sukasi kairën, veikia

ácentrinë jëga, sûkurys suka á

centro taðkà;

moteriðka (materijos, þemës)

svastika; ðeðetas (skaièius 6)

kryþius sukasi deðinën, veikia

iðcentrinë jëga, sûkurys suka

ið centro á iðoræ;

vyriðka (dvasios, dangaus,

ugnies) svastika;

devynetas (skaièius 9)

Poveikis

saulë, ðviesa;

gyvybë;

derlingumas;

sëkmë, laimë;

galia, jëga, energija;

paðvæstøjø, þyniø

ánagis;

127

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

kryþiaus iðvestinë;

rombø

(mazgø

 kilpø 

angø) ryðiai

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

suprieðinti

sûkuriai

ornamentas

Ávardinimai

iðverstas

(suverstas)

ugnies

kryþius;

kabliø kryþius

pynë;

kasa,

mezginys

Esmë

/samprata, simbolio prasmës/

persikeitimai, virsmai;

perkeièianèios energijos

sankaupa; nesisukanti, savyje

uþdaryta (potencinë)

svastika

virsmø grandinë;

paros, metø kaita;

laiko tëkmë;

sàryðiai

(suriðimai, atriðimai, iðriðimai)

Poveikis

per(si)keitimai

santykiai

ryðiai

128

Poveikis

ryðys

Pavidalas Þenklas

/pavadinimas/

medis

Ávardinimai

Gyvybës

medis;

Paþinimo

medis;

Saulës medis;

gyvenimo

medis;

Atpirkimo

medis;

Pasaulio

medis;

àþuolëlis,

eglutë;

Laimos þabas,

ðluota,

spyglys;

verba

Esmë

/samprata, simbolio prasmës/

ryðys, tiltas, jungtis tarp

pasauliø

(erdviø, kartø, epochø,

þemës  dangaus ir t. t.);

Visatos aðis;

centras;

dangus  jungtis  þemë;

ðakos  ðaknys;

þiedai/vaisiai 

liemuo/kamienas  ðaknys;

dangus  þemë/antþemis 

poþemis;

dvasia/siela  vëlë  kûnas

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

vertikalës

(kamienas) ir

horizontalës

(ðakos) arba

kryþiaus iðvestinë

129

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

puslankis

zigzagas

sraigtas

spiralë

Ávardinimai

mënulis

þaltys

gyvatë

gyvata

Esmë

/samprata, simbolio

prasmës/

nepilnumas;

atspindys;

dvejetas (skaièius 2)

gyvybës energija

gyvybë

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

pusë rombo (rato)

pusë

svastikos

Poveikis

energijø ávaldymas;

kundalini pakëlimas;

þemës galiø

panaudojimas

130

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

abu

trikampiai

(kampai arba

ratlankiai) 

þemës ir dangaus

 kartu;

sàryðis su

apskritimu

Poveikis

praregëjimas

vyda

visaþinystë

treèioji akis

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

rombas

Ávardinimai

paparèio

þiedas;

anga

kilpa

atsivërimas,

perëjimas

tiltas

Esmë

/samprata, simbolis/

Visuma;

virðus ir apaèia (dangus ir

þemë) kartu;

nulis (0) arba begalybë;

viskas.

131

Pavidalas

Þenklas

/pavadinimas/

ketvirtainis

kvadratas

kubas

Ávardinimai

gardas

dvaras

sodas

rojus

Jeruzalë

ðventykla

Esmë

/samprata, simbolis/

materija

þemë

svoris

saugi erdvë

tvarka

namai

ketvertas (skaièius 4)

moteriðkas pradas

Priklausomybë

/iðvestinë/ ir ryðiai

sustabdyta

svastika;

apribotas

(uþdarytas)

kryþius

Poveikis

apsauga